Kangiujaus kultūra
Kangiujaus kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kangiujaus kultūra IV a. pr. m. e. – I a. m. e. buvo paplitusi Vidurinėje Azijoje, prie Amudarjos žemupio, Chorezme, dabartinėje Turkmėnijoje ir Uzbekijoje.
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kangiujaus kultūros gyventojai gyveno kala tipo didelėse gyvenvietėse, svarbiausi paminklai – Koi Krylgan Kala, Džanbas Kala. Statė pastatus, dažniausiai bendruomeninius, iš nedegtų plytų su skliautinėmis perdangomis ir šaudymo angomis. Vertėsi drėkinamąja žemdirbyste, kanalus kasė vergai, jie tęsėsi dešimtis kilometrų. Kangiujaus kultūros ankstyvuoju, klestėjimo laikotarpiu naudota dailiai lipdyta, įvairių formų, gerai išdegta, tapyta keramika, švenčių ir kulto indus dažnai puošta ir reljefinėmis kompozicijomis. Vėlyvuoju laikotarpiu (II a. pr. m. e. – I m. e. a.) keramikos kokybė prastėjo, manoma, tam turėjo įtakos stepių gyventojų antplūdis. Rasta daug terakotinių statulėlių, aramėjų abėcėle rašytų lentelių.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kangiujaus kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 328 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vorob’eva, M. G.; Rozhanskaya, M. M.; Veselovskij, I. N. Ancient Khorezm monument of the IVth century B. C. Koi-Krylgan-Kala from the point of view of the history of astronomy. Istor.-Astron. Issled., Vyp. 10, p. 15 – 34