Kamčiatkinis rudasis lokys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ursus arctos beringianus
Kamčiatkinis rudasis lokys (Ursus arctos beringianus)
Kamčiatkinis rudasis lokys (Ursus arctos syriacus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Lokiniai
(Wikispecies-logo.svg Ursidae)
Gentis: Meškos
(Wikispecies-logo.svg Ursus)
Rūšis: Rudasis lokys
(Wikispecies-logo.svg Ursus arctos)
Porūšis: kamčiatkinis rudasis lokys
(Wikispecies-logo.svg Ursus arctos beringianus)
Mokslinis pavadinimas
Ursus arctos beringianus
Middendorff, 1851

Kamčiatkinis rudasis lokys (lot. Ursus arctos beringianus) – rudojo lokio porūšis, kurio arealas apima Anadyrio rajoną Čiukotkoje, Kamčiatkos pusiasalį, Karagos salą, Kurilų salas, pakrantės ruožą vakariniame Ochotsko jūros pakraštyje iki Stano kalnagūbrio, Šantarų salas. Taip pat – Šv. Laurentijaus salą Beringo jūroje.[1]

Kamčiatkiniai lokiai yra artimi Aliaskos ir šiaurės vakarų Šiaurės Amerikos rudiesiems lokiams, manoma, kad jie yra Kodiako lokių protėviai.[2]

Kamčiatkiniai lokiai yra stambiausi Eurazijos rudieji lokiai[3], jų kūnai yra iki 2,4 m ilgio, o masė – iki 650 kg, kartais ir didesnė. Kaukolė yra platesnė už usūrinio lokio[2] ir artima Kodiako lokių kaukolėms.[4] Stambiausios patinų kaukolės būna 40,3-43,6 cm ilgio ir 25,8-27,7 cm pločio, patelių kaukolės būna 37,2-38,6 cm ilgio ir 21,6-24,2 cm pločio. Kailis tamsiai rudas su violetiniu atspalviu. Individai šviesiu kailiu reti.[1]

Vasarą kamčiatkiniai lokiai maitinasi mėlynėmis, varnauogėmis, kuprėmis ir vaivorykštiniais upėtakiais. Rudenį jie minta kedrų riešutais, šermukšnių vaisiais, žuvimis ir kt. Stingant maisto ėda negyvus žuvis ir jūros žinduolius, uogas, žoles.[1]

Kamčiatkiniai lokiai paprastai nepavojingi žmonėms. Tik apie 1% susitikimų baigiasi lokio puolimu.[5] Pirmieji europiečiai, atvykę į Kamčiatką XIX a. ir nustebinti vietinių lokių gausos ir dydžio, aptiko, kad jie mažiau pavojingi negu Rytų Sibiro rudieji lokiai.[6]

2008 m. liepos mėn. šiaurės Kamčiatkoje platinos kasyklos pastatus apgulė apie 30 lokių grupė, kurie nužudė du sargus ir neleido darbuotojams išeiti iš namų.[7]

Kamčiatkiniai rudieji lokiai laikomi vienais geriausių laimikių medžioklės ūkyje. 2005 m. Kamčiatkos gyvūnijos priežiūros institucija išdavė 500 licencijų lokiams nušauti. Už licenciją mokama iki 10 000 dolerių, todėl ekonominė nauda iš kamčiatkinių lokių pramoginės medžioklės yra žymi.[3]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Mammals of the Soviet Union Vol. II Part 1a, Sirenia and Carnivora (Sea cows; Wolves and Bears), V.G Heptner and N.P Naumov editors, Science Publishers, Inc. USA. 1998. ISBN 1886106819
  2. 2,0 2,1 McLellan B., Reiner D.C. A Review of Bear Evolution. In: Int. Conf. Bear Res. and Manage. 9(1):85-96
  3. 3,0 3,1 Prospects for polar tourism by John Snyder and Bernard Stonehouse, published by CABI, 2007, ISBN 1845932471
  4. Robert Rausch. On The Status of Some Arctic Mammals
  5. Brown Bear (Ursus arctos piscator) Reaction to Humans on Kamchatka. by Igor A. Revenko
  6. The Kamchatka Brown Bear
  7. Bears besiege Russian mine after killing guards