Kalnų Badachšano autonominė provincija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalnų Badachšanas
Кӯҳистони Бадахшон
Gorno-Badakhshan Autonomous Province in Tajikistan.svg
Valstybė: Tadžikijos vėliava Tadžikija
Administracinis centras: Chorogas
Rajonų skaičius: 7
Gyventojų (2002): 213 600
Plotas: 63 700 km²
Tankumas (2002): 3,35 žm./km²
Gorno badakhshan map.png

Kalnų Badachšano autonominė provincija (tadž. Вилояти Мухтори Кӯҳистони Бадахшон arba ولایت مختار کوهستان بدخشان; rus. Горно-Бадахшанская автономная провинция) yra rytų Tadžikistane. Vakaruose ribojasi su Chatlono provincija ir Subordinacine teritorija. Rytuose turi sieną su Kinija, o pietuose – su Afganistanu. Administracinis centras – Chorogas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1925 m. sudaryta Kalnų Badachšano autonominė sritis. Tarybiniais metais dauguma teritorijos gyventojų, vad. pamyriečių, priversitinai iškeldinta į Tadžikistano pietvakarius. 1991 m. šaliai iškovojus nepriklausomybę, sritis pervadinta į provinciją. 1992 m. vykstant pilietiniam karui, vietinė valdžia pasiskelbė nepriklausomybę nuo Tadžikistano. Prasidėjo ginkluotas konfliktas tarp vietinių gyventojų ir tadžikų karių. Netrukus nepriklausomybės siekis buvo numalšintas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kalnų Badachšanas išsidėstęs Pamyro kalnuose, iškylančiuose iki 7495 m (Ismailo Samani k.). Taip pat šiaurėje iškilusi 7134 m Nepriklausomybės viršukalnė (buv. Lenino k.) ir 7105 m Korženovskio k. Kalnus vagoja gilūs sraunių upių – Bartango, Piandžo, Gunto, Pamyro upių slėniai. Yra aukštikalnių ežerų – Karakulis (meteorinės kilmės), Zorkulis, Sarezas. Klimatas kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -8 °C vakaruose, iki -20 °C rytuose. Liepą atitinkamai 22 ir 13 °C. Kritulių iškrenta nuo 60 mm rytuose, iki 240 mm vakaruose. Dirvožemiai daugiausia pilkžemiai. Vyrauja pusdykumės ir dykumos, vakaruose – kalnų stepės. Augalija skurdi, prisitaikiusi prie atšiauraus klimato.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma gyventojų – tadžikai, yra nedidelės rusų ir kirgizų mažumos. Yra du miestai – Chorogas ir Murgabas. Išplitę daug vietinių kalbų ir dialektų. Dauguma tikinčiųjų – musulmonai izmailitai (šiitų atšaka).

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Kasybos ir maisto pramonė. Slėniuose vystoma drėkinamoji žemdirbystė. Auginami javai, moliūgai, bulvės, tabakas. Sodininkystė ir šilko gamyba. Veisiamos avys ir jakai. Vienintelė sausumos susisiekimo arterija – Pamyro traktas. Per Vachano koridorių galima patekti į Afganistaną, per Kulmos perėją – į Kiniją.

Administracinis skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Provinciją sudaro 7 rajonai:

  • Chorogo miestas
  • Vančo rajonas
  • Darvazos rajonas
  • Iškašimo rajonas
  • Murgabo rajonas
  • Roštkalino rajonas
  • Rušano rajonas
  • Šugnano rajonas
Tadžikistano provincijos ir kitos teritorijos Flag of Tajikistan.svg
ChatlonasKalnų BadachšanasKaroteginasSugdas