Kaljanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – neenciklopedinis stilius, gramatika
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Vikipedijos projekte.
Egiptietiškas kaljanas
Iranietė moteris, rūkanti kaljaną (~1900 m.)

Apie miestą skaitykite Kaljanas (miestas)

Kaljanas (hindu: हुक़्क़ा, huka) – rūkymo prietaisas, kurį rūkant dūmai prieš patekdami į burną pereina per vandenį.

Įvairiuose kraštuose vadinamas įvairiai: šiša, huka, nargiliu ir kt.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kaljanas kilęs iš Indijos ir vėliau paplitęs visame rytų pasaulyje, ypač Turkijoje ir Arabijoje.

Dabartinę išvaizdą kaljanai įgavo Turkijoje. Kaip tik čia susiformavo kaljano rūkymo kultūra, kurią klajokliai osmanai išplatino po arabų šalis.

Iš pradžių kaljanus gamino iš kokosų kevalo. Paskui jų konstrukcija darėsi vis sudėtingesnė, juos ėmė gaminti nagingiausi amatininkai. Ištisus amžius meistrai tobulino savo meną, todėl kaljanas įgavo ne tik funkcinę, bet ir estetinę vertę, jis tapo neatsiejama rytų kultūros, istorijos ir tradicijų dalis.

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinės kaljano sudedamosios dalys:

  • indas vandeniui;
  • metalinis strypas;
  • vamzdelis;
  • keramikinis puodelis tabakui.

Specialus siaurėjantis indas, kuris pripilamas vandens, gali būti įvairiai dekoruotas. Paprastai jis būna iš mėlyno stiklo arba brangaus krištolo. Kaljanas gali turėti kelis vamzdelius su kandikliais, tada rūkyti gali keletas žmonių vienu metu. Vamzdeliai lankstūs, jų būna net iki 2 m ilgio. Metalinė dalis puošniausia, dažniausiai būna varinė, kartais - auksinė arba sidabrinė.

Iš daugelio rytietiškos materialiosios kultūros objektų kaljanas išsiskiria ypatinga elegancija. Viršutinėje dalyje yra įdėtas nedidelis antgalis tabakui ir gaubtas apsisaugoti nuo vėjo bei žarijų. Kartais dar naudojamos specialios šiaudinės vėduoklės, skirtos ne tik gaivintis nuo vidudienio karščio, bet ir vėduoti jomis virš kaljano, kad žarijos įsidegtų ir tabakas geriau smilktų.

Pagal konstrukciją kaljanas susideda iš dviejų dalių - viršutinės ir apatinės, hermetiškai sujungtų tarpusavyje, lankstaus vamzdelio su kandikliu, keramikinio puodelio tabakui. Kai kurių kaljano modelių komplektuose gali būti apsauginis dangtelis bei išleidžiamasis rutulinis vožtuvas dūmų pertekliui pašalinti. Komplekte paprastai būna ir žnyplės angliai. Labai svarbus hermetiškumas tarp viršutinės ir apatinės kaljano dalių bei kaljano su vamzdeliu. Taip pat svarbus sandarumas, kur kaljanas jungiasi su kandikliu.

Priežiūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kaljanas nereikalauja labai sudėtingos priežiūros. Po rūkymo reikia išpilti naudotą vandenį, išmesti iš puodelio sudžiūvusį tabaką bei išplauti kaljaną. Taip pat patartina specialiu šepečiu gerai išvalyti vamzdį, einantį per visą kaljano viršutinę dalį.

Išplovus kaljaną privalu jį sausai nušluostyti. Rekomenduojama jį laikyti išardytą, tačiau tai ne visada dera prie interjero. Tokiu atveju bent nuimkite vamzdelį.

Rūkymas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kaljanas niekada neturėtų būti statomas aukščiau nei sėdėjimo lygmuo.
  • Negalima perduoti kaljano iš rankų į rankas - tai laikoma blogu gestu. Geriau pastatyti jį ant žemės, kad kaimynas galėtų pasiekti pats.
  • Negalima statyti kaljano ant kėdės, prisidegti nuo jo paprastos cigaretės. Kaljanas svaigina, atpalaiduoja, todėl nėra jokio reikalo kartu gerti alkoholinių gėrimų. Tačiau galima į kaljaną įpilti šiek tiek vyno ar kito alkoholinio gėrimo, kuris suteiks dūmui stiprumo.
  • Negalima rūkyti sauso, ne kaljanui skirto tabako - kitaip galite nusideginti gerklę!
  • Negalima išpūsti kaljano dūmų kitam žmogui tiesiai į veidą - tai reiškia didelę nepagarbą žmogui.

Tabako rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

  • masilis (medaus mišinys);
  • tombakas (grynas tabakas);
  • žurakas (tarpinė grandis tarp dviejų pirmųjų).

Į masilį dažnai dedama obuolių, braškių, mėtų, vynuogių, arbūzų, melionų, rožių ir saldymedžio aromato. Tai pati populiariausia kaljaninio tabako rūšis. Tombaką, turintį daugiausia alkaloidų, priimta valyti tokiu būdu: jis pamerkiamas į vandenį, paskui rūkytojas keletą išspaudžia jį ranka ir tik tada prisikemša kaljaną. Žurakas labiausiai paplitęs Pirėnuose, jo sudėtyje, be vaisių, yra įvairių aliejų arba melasos.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kaip paruošti kaljaną ir ne tik Rasite ne tik daug patarimų apie kaljano rūkymą, bet ir kaljanų, tabakų bei angliukų apžvalgas, kaljano atsiradimo istorijos aprašymą, egzotiškos muzikos.

Vikiteka