Kabiauodegės beždžionės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cebidae
Marmozetė (Callithrix jacchus)
Marmozetė (Callithrix jacchus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Primatai
( Primates)
Šeima: Kabiauodegės beždžionės
( Cebidae)
Gentys
  • 6 gentys, žr. tekstą

Kabiauodegės beždžionės (Cebidae) – primatų (Primates) šeima. Vidutinio didumo, dažniausiai su ilga ir kibia uodega. Uodegos apatinė pusė yra plika, šiurkšti. Turi 36 dantis.

Šeimoje 6 gentys ir 53 rūšys:

Paplitimas ir buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitusi Amerikos žemyne – nuo Centrinės Amerikos (Hondūro) per Amazonės regioną iki centrinės Bolivijos ir pietryčių Brazilijos. Buveinę sudaro įvairių tipų miškai.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūno ilgis 25–55 cm. Uodegos ilgis dažnai lygus kūno ilgiui. Marmozetės sveria 0,7–1,1 kg, kapucinai 2–4 kg. Kailis trumpas, tankus, dažniausiai juodas, rudas arba pilkas, bet būdingi ir ryškūs spalvų kontrastai. Priešingai nei pas koatas, uodega plaukuota. Rankų ir kojų pirštai su nagais.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiausia minta vaisiais ir vabzdžiais.[1] Gyvena grupėmis medžiuose. Patelių nėštumo laikotarpis trunka 3–4 mėnesius. Atsiveda 1–2 jauniklius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Cebidae (marmosets, tamarins, capuchins, and squirrel monkeys)“. Animal Diversity Web. Nuoroda tikrinta 2024-02-28.