Primatai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Primates
Mažoji šimpanzė (Pan paniscus)
Mažoji šimpanzė (Pan paniscus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Primatai
(Wikispecies-logo.svg Primates)

Primatai (lot. Primates) – žinduolių (Mammalia) būrys, kuriam priklauso lemūrai, beždžionės ir žmogbeždžionės, įskaitant ir žmones. Visi primatai turi penkis pirštus, panašią dantų sandarą. Progresyvus požymis – padidėjusios priekinės smegenys, jų paviršius raukšlėtas. Tačiau žemesniesiems primatams dar būdingi primityvūs kūno sandaros požymiai.

Primatų kūno sandara pakito ir dėl gyvenimo medžiuose. Priekinės ir užpakalinės galūnės tapo stveriamosiomis. Dažniausiai joms būdingi plokšti nagai. Ypač tobulos priekinės galūnės (rankos). Kai kurioms rūšims ypač svarbi ir kibi uodega, kuri funkcionuoja kaip penkta ranka ir būna tokia stipri, kad išlaiko kabantį gyvūną. Ypač tai padeda medžiuose laipiojančioms beždžionėms. Primatų snukis sutrumpėjo, sumažėjo nosies ertmė, susilpnėjo uoslė. Į priekį nukreiptos akys užtikrina binokulinę regą (stereorega).

Patinų sėklidės yra kapšelyje. Kopuliacijos organas kabantis. Dažniausiai gimsta silpnai išsivystęs jauniklis, kuris rūpestingai globojamas.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Dantų būna iki 38. Minta mišriu maistu, ypač vaisiais, smulkiais gyvūnais, paukščių kiaušiniais bei jaunikliais. Kai kurios pusbeždžionės minta tik vabzdžiais. Tačiau yra beždžionių (gverecos, langūrai), kurios minta beveik tik lapais. Savanose gyvenančios šimpanzės minta ne tik augalais ir termitais, bet kartais net užpuola nedideles antilopes ar kitas mažas beždžiones. Auką užmuša, suplėšo ir visos kartu vėliau suėda.

Paplitimas ir biotopas[taisyti | redaguoti kodą]

Išskyrus žmones, kurie gyvena visame pasaulyje, primatai paplitę tropinėse ir subtropinėse Amerikos, Afrikos ir Azijos srityse. Amerikoje primatai paplitę nuo pietinės Meksikos iki šiaurinės Argentinos, tačiau jų nėra Karibų salose. Afrikoje primatai plačiai paplitę, daugiau rūšių yra regionuose piečiau Sacharos.

Dauguma laikosi aukštai medžiuose ir vengia nulipti ant žemės (loriai, ilgakulniai, gverecos, orangutangas, gibonai). Stambios miškinės rūšys (mandrilas, gorila) daugiausiai laiko praleidžia ant žemės ir tik nakčiai lipa į medžius. Kai kurie primatai gyvena savanoje (dalis pavianų) arba ant uolų (karčiuotasis pavianas, dželada).

Paskutiniais duomenimis, beveik pusei iš 634 žinomų primatų rūšių gresia išnykimas, daugiausiai dėl to, kad dėl miškų kirtimo mažėja gyvenamas plotas, bei yra medžiojami maistui[1].

Žmonės ir primatai[taisyti | redaguoti kodą]

Žmonės (homo sapiens) taip pat yra primatai. Pirmieji žmonių rūšies atstovai greičiausiai buvo panašiausi į dabartinius primatus, o ne į žmones ar kitus gyvūnus. Primatų elgesio ir gyvenimo būdo tyrimai svarbūs nustatant žmogaus evoliucijos eigą. Žmonės yra artimai susiję su primatais ir panašūs į juos daugeliu požymių. Primatus tirianti mokslo šaka vadinasi primatologija.

Primatų socialinis elgesys[taisyti | redaguoti kodą]

Per paskutiniuosius dešimtmečius biologai, tiriantys primatus, atliko ilgai trunkančius beždžionių ir žmogbeždžionių stebėjimus jų natūralioje aplinkoje ir ištyrė jų socialinę organizaciją, mokymosi ir komunikavimo gebėjimus. Nustatyta, kad daugelis elgesio savybių, anksčiau priskirtų išimtinai žmonėms, randamos ir tarp primatų, skiriasi tik šių savybių išvystymo laipsnis.

Primatai yra socialiniai gyvūnai, gyvenantys ir keliaujantys grupėse, kurių dydis skiriasi priklausomai nuo rūšies. Daugelyje rūšių patelės ir jų palikuonys sudaro socialinės sistemos pagrindą.

Tarp šimpanzių didžiausias organizacinis vienetas yra bendruomenė, susidedanti iš 50 ir daugiau individų. Tačiau šie gyvūnai retai laikosi vienoje grupėje ilgesnį laiko tarpą. Paprastai bendruomenė skyla į mažesnes grupes, kurios kelionių metu gali susijungti, tačiau anksčiau ar vėliau skyla į mažesnius vienetus.

Daugelis primatų bendruomenių sudaro hierarchines sistemas, kuriose atskiri individai turi savo statusą. Nors agresija dažnai pasireiškia siekiant pakelti atskiro individo statusą, tačiau dominavimo santykiai paprastai tarnauja tam, kad fizinės jėgos naudojimas būtų sumažinamas. Žemo statuso gyvūnai nesiryžta pulti ar net grasinti aukštesnį statusą turintiems, o dominuojantys gyvūnai savo padėtį dažnai užtikrina tik grasinančiais gestais. Individo statusą galima nustatyti pagal jo priėjimą prie resursų, įskaitant maistą ir partnerius.

Individo statusas yra nenuolatinis ir keičiasi gyvenimo eigoje. Jis priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant lytį, amžių, agresyvumo lygį, laiką praleistą grupėje, protingumą ir kt.

Konfliktai grupės viduje dažniausiai kyla varžantis dėl išteklių, įskaitant poravimosi partnerius ir maistą. Vietoje tiesioginių atakų ir kovos, didžioji dalis grupės viduje vykstančios agresijos pasireiškia įvairiais signalais ir pozomis, dažniausiai esančios hierarchijos rėmuose. Daugelis tokių situacijų išsprendžiamos taikiai, nors nevisuomet:

  • aukšto statuso makakų patelės dažnai grasina ir net puola žemesnio statuso pateles, ypač siekdamos užkirsti joms priėjimą prie maisto resursų;
  • patinų konkurencija dėl patelių dažnai sukelia sužeidimus ar net mirtis;
  • agresija pasireiškia tiek grupių viduje, tiek tarp skirtingų grupių;
  • agresija pasireiškia ginant teritoriją.

Siekiant sumažinti smurtą primatai taiko draugišką elgesį, kuris pasireiškia per įvairios formos fizinius kontaktus: lietimąsi, rankos spaudimą, glėbesčiavimąsi, o tarp šimpanzių ir bučiavimąsi.

Primatai paprastai juda tam tikroje teritorijoje, kurios dydis priklauso nuo grupės dydžio ir ekologinių veiksnių (maisto kiekio). Šios teritorijos branduolys paprastai yra saugomas nuo kitų grupių įsiveržimo. Tai ypač būdinga miškuose gyvenančioms primatų rūšims.

Primatų sistematika[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.


Vikiteka