Jorge Videla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Chorchė Videla
Jorge Rafael Videla Redondo
Tte.Gral. (R) J. Videla.jpg
Generolas Videla
Gimė: 1925 m. rugpjūčio 2 d.
Mersedesas, Argentina
Mirė: 2013 m. gegužės 17 d. (87 metai)
Markos Pasas, Argentina
Veikla: Argentinos prezidentas
Commons-logo.svg Vikiteka: Jorge VidelaVikiteka

Chorchė Videla (Jorge Rafael Videla Redondo; g. 1925 m. rugpjūčio 2 d. Mersedese – 2013 m. gegužės 17 d.) – faktinis Argentinos prezidentas 19761981 m., valdant karinei chuntai.

1975 m. prezidentė Isabel Peron paskyrė brigados generolą Videlą į vyriausiojo kariuomenės vado pareigas. Peron, gavusi prezidento postą mirus vyrui – Chuanui Peronui, neturėjo autoriteto ne tik prieš liaudį, bet ir prieš kariuomenę. Tuo pasnaudojęs generolas Videla 1976 m. kovo 24 d. įvykdė karinį perversmą ir suformuota karinė chunta atėjo į valdžią. Chuntą sudarė ne tik sausumos armija, vadovaujama Videlos, bet ir karinės jūrų pajėgos (vad. Emilio Eduardo Massera) bei karinės oro pajėgos (vad. Orlando Ramón Agosti). Po dviejų dienų Videla formaliai tapo faktiniu šalies vadovu.

Argentinos karinė chunta – centre Videla

Chunta pradėjo vadinamąjį „Nešvarųjį karą“ (Guerra Sucia), kurio metu buvo susidorojama su politiniais priešinikais, ribojamos žmogaus teisės, brutaliai malšinami protestai. Pradėtas konfliktas su Čile, dėl trijų negyvenamų salų (Picton, Lennox ir Nueva) Byglio kanale. 1977 m. pašlijo Argentinos ir Pinočeto Čilės santykiai. Tik 1984 m. pasiektas susitarimas (Tratado de Paz y Amistad) tarp kaimyninių šalių. Į Videlos ir karinės chuntos vykdomą politiką JAV nesikišo, kadangi jai buvo naudingi antikomunistiniai režimai Lotynų Amerikoje. 1981 m. kovo 29 d. Videla valdžią perleido Robertui Vjolai.

1983 m. grįžus demokratiniam valdymui generolas Videla su savo bendrininkais buvo teisiamas už daugybę karo nusikaltimų (pagrobimų, kankinimų, pradanginimų be žinios, žmogaus teisių pažeidimų ir t. t.). Tačiau Videla kalėjime praleido tik penkerius metus – prezidentas Karlosas Menemas jam ir daugumai jo bendrininkų pritaikė amnestiją. 1998 m. generolas vėl suimtas ir teistas su karo nusikaltimus. Jam paskirtas namų areštas. 2003 m. karinės chuntos valdymas paskelbtas antiįstatymišku. 2010 m. gruodžio 22 d. nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Postas
Prieš tai:
Isabel Perón
de facto Argentinos prezidentas
19761981
Po to:
Roberto Viola