Jonas Navickis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Navickis (g. Šlapgirės kaime, Užvenčio valsčiuje, mirties bausmė įvykdyta Klaipėdoje) – plėšikas ir žudikas, pirmasis žmogus, už sadistinius nusikaltimus tarpukario Lietuvoje nuteistas mirties bausme.

Žudyti pradėjo 1935 metais. Nors buvo vedęs, susipažindavo su merginomis, apsimesdavo įsimylėjęs, siūlydavo ištekėti ir, parsiviliodavęs į namus, nužudydavo. Su dviem bendrais plėšikavo Klaipėdos krašte. Dažnai prisistatydavo Rickaus vardu.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kučinskas K., Galvažudys, arba velnio apsėstasis // Šiaulių naujienos, Nr. 123, 1994 06 25, p. 10.