Jonas Šurkus
| Jonas Šurkus | |
|---|---|
| Gimė | 1919 m. spalio 2 d. Gulbinai, Akmenės rajonas |
| Mirė | 1998 m. spalio 12 d. (79 metai) Kaunas |
| Sutuoktinis (-ė) | Ramutė Šurkienė, Aldona Lapytė |
| Vaikai | Rasa, Gintaras, Jonas, Vilija |
| Veikla | gydytojas psichiatras |
| Partija | 1948 m. SSKP |
| Alma mater | 1945 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Jonas Šurkus (1919 m. spalio 2 d. Gulbinuose – 1998 m. spalio 12 d. Kaune) – sovietinis gydytojas psichiatras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1945 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Iki 1947 m. dėstė Vilniaus, 1947–1950 m. Kauno universitete. Nuo 1951 m. dėstė Kauno medicinos institute, nuo 1953 m. neurologijos ir psichiatrijos katedros vedėjas, 1953–1955 m. dar ir instituto Gydomojo fakulteto prodekanas, 1955–1958 m. ir 1960–1961 m. dekanas, 1970 m. profesorius. 1952–1953 m. dar ir Kauno srities sveikatos skyriaus vedėjas.[1]
1969 m. medicinos mokslų daktaras. 1969 m. LSSR nusipelnęs gydytojas. 1972 m. buvo pirmosios psichiatrų ekspertizės komisijos pirmininkas Romo Kalantos (1953–1972) byloje bei kitose vėlesnėse politinių kalinių bylose.[2]
Parašė mokslinių straipsnių apie psichikos ligų diagnostiką ir kliniką, psichikos sutrikimus sergant reumatu. Tyrė lietuvių liaudies mediciną, parašė apie tai mokslinių straipsnių.
Buvo vedęs, pirmoji žmona Ramutė Šurkienė, antroji – Aldona Lapytė, psichiatrė. Sūnus Gintaras Šurkus (buvęs prezidento Rolando Pakso patarėjas jaunimo ir visuomeninių organizacijų klausimais).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jonas Šurkus. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. - 226
- ↑ Nijolė Storyk. Profesorius savo aukų neatsiprašė // Ekstra, 2002 m. kovas, Nr. 10 (223)[neveikianti nuoroda]