Jane Austen
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Džeinė Ostin (Jane Austen, 1775 m. gruodžio 16 d. – 1817 m. liepos 18 d.) – anglų rašytoja romanistė, pasižymėjusi savo moterų personažių portretais, romano formos įvaldymu, ironija.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Biografijos žinios apie Džeinę Ostin yra "puikiai menkos" pagal vieną biografą. Tik keli asmeniniai ir šeimyniniai laiškai išliko (pagal vieną apytikrį skaičiavimą tik 160 iš 3000 Ostin laiškų yra išlikę) ir jos sesuo Cassandra (kuriai daugiausia laiškų buvo adresuoti) cenzūravo tuos, kuriuos ji išsaugojo. Kiti laiškai buvo sunaikinti Admirolo Franko Ostino, Džeinės brolio, paveldėtojų. Daugiausia biografinės medžiagos pateikta po penkiasdešimties metų Ostin mirties, kuri buvo parašyta jos giminaičių ir atspindi šeimos šališkumą palaikant mintį "gera rami Teta Džeinė". Mokslininkai iškėlė į viešumą truputį daugiau nuo to laiko.
Šeima
Džeinės Ostin tėvas, Džordžas Ostinas, ir jo žmona Cassandra Ostin buvo svarbios, netituluotos kaimo diduomenės nariai. Džordžas buvo kilęs iš vilnonių drabužių, audinių gamintojų šeimos, kuri iškilo dėka verslo tarp žemesniųjų klasių kaip netituluota kaimo diduomenė. Cassandra buvo narė žymios Leigh šeimos. Didžiąją dalį Džeinės gyvenimo nuo 1765 iki 1801 metų Džordžas dirbo pastoriumi Anglikonų parapijoje Steventone, Hampšyre ir netoliese esančiam kaime. Nuo 1773 iki 1796 metų jis papildė šias pajamas ūkininkavimu ir vadovaujant tvarkant reikalus gyvenamojoje berniukų mokykloje trims ar keturiems berniukams. Ostins artimiausia šeima buvo didelė ir glaudžiai susijusi: šeši broliai Džeimsas, Džordžas, Čarlzas, Frankas, Henris ir Edvardas - ir mylimoji vyresnioji sesuo Cassandra. Visi sulaukė pilnametystės. Cassandra buvo artimiausia ir patikimiausia Ostin draugė visą jos gyvenimą. Iš visų jos brolių Džeinei buvo artimiausias jos brolis Henris, kuris tapo bankininku, ir po jo banko bankrutavimo Anglikonų dvasininku. Henris buvo taip pat savo sesers literatūros agentas. Jo platus draugų ir pažįstamų ratas Londone įtraukė bankininkus, komersantus, leidėjus, dailininkus ir aktorius: jis suteikė Ostin visuomeninį pasaulio vaizdą, paprastai nematomą iš mažos parapijos kaimiškame Hempšyre.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Ostin gimė 1775 metais gruodžio 16 dieną Steventono parapijoje. Po kelių mėnesių Ponia Ostin apgyvendino savo dukrą su moterimi netoliese esančiame kaime, kuri augino ir maitino Ostin metus ar aštonioliką mėnesių.Vėliau Džeinė buvo mokoma namie, daugiausia savo tėvo, iki to laiko, kai išvyko su savo seserimi Cassandra į internatinę mokyklą 1783 metų pradžioje. Mokyklos programa turbūt įtraukė Prancūzų kalbą, rašybą, siuvinėjimą, šokius, muziką ir, turbūt, dramą. 1786 metų gruodį Džeinė ir Cassandra grįžo namo. Džeinė įgyjo likusį išsilavinimą skaitydama knygas, patariant tėvui ir broliams: Džeimsui ir Frankui. Džordžas Ostinas akivaizdžiai suteikė savo dukroms nesuvaržomą priėjimą prie savo didelės ir įvairios bibliotekos, buvo tolerantiškas Džeinės kartais rizikingiems ekspermentams rašant ir aprūpino abi seseris brangiu popieriumi ir kitomis medžiagomis, kurios reikalingos rašymui ir paišymui. Pagal Parką Honaną, Džeinės Ostin biografą, gyvenimas Ostin namuose buvo " atviroje, linksmoje, lengvai intelektualinėje atmosferoje", kur idėjos su kuom Ostinų šeima galėjo politiniu ar socialiniu požiūriu nesutikti būdavo apgalvotos ir aptartos.
Privatūs vaidinimai taip pat buvo Džeinės išsilavinimo dalis. Nuo to laiko, kai jai buvo septyneri iki tol, kol sukako trylika, šeima ir artimi draugai statė spektalius tokius kaip Ričardo Šeridano "Konkurentai" (1775) ir Davido Garriko "Bon Ton". Kol detalės yra nežinomos, Ostin neabejotinai užsiėmė šia veikla, pradžioje kaip žiūrovė, o vėliau kai tapo vyresnė ir kaip dalyvė. Dažniausiai spektakliai buvo komedijos, kurios prisidėjo prie Džeinės komiškumo ir kandumo rutuliojimosi.
1783 m. trumpai mokėsi Oksforde pas giminę, tuomet – Sauthemptone. 1801 m. šeima persikėlė į Batą (Bath), kur vyksta ne vieno Ostin parašyto kūrinio veiksmas. 1802 Haris Big-Viteris (Harris Bigg-Wither) pasipiršo Džeinei, tačiau ji atsisakė tekėti. Po tėvo mirties 1805 m. su seserimi ir motina gyveno Sauthemptone pas brolį Frenką. 1809 m. persikėlė į Čotoną, kur jos turtingas brolis Edvardas turėjo namą.
Nuo 1816 m. rašytoją ėmė kankinti ligos. Pablogėjus būklei, 1817 m. ji nukeliavo į Vinčesterį ir ten po dviejų mėnesių mirė. Palaidota katedroje.
[taisyti] Kūryba
Kaip ir dauguma jos meto moterų rašytojų, Džeinė Ostin leido knygas anonimiškai. Nors visi jos kūriniai yra meilės istorijos, o ji pati rašė anglų literatūroje klestint romantizmui, Ostin nebuvo romantikė. Jos kūryboje emocijos dažnai pavojingos, o moteris, pasirenkanti racionalų sprendimą, dažnai bus laimingesnė nei slapta pabėgusi su mylimuoju.
Žymiausi Ostin darbai yra papročių komedijos. Šie, ypač „Ema“, neretai minimi kaip geri formos pavyzdžiai.
Nors rašytojos talentas buvo pastebėtas, jis nesusilaukė prideramo dėmesio dar keletą dešimtmečių po jos mirties. Ostin darbų populiarumas atgimė XIX a. antroje pusėje. XX amžiaus literatūrologai ėmė ją laikyti vienu didžiausių talentų visoje anglų literatūroje.
Tačiau Ostin kūryba ir kritikuota, dažnai kaltinta neišprusimu. Viena iš kritikių buvo Šarlotė Brontė, taip pat Markas Tvenas.
Didžioji Ostin stiprybė – personažai, ypač moterys. Jos pasirodo kasdieniuose gyvenimo epizodose, yra kilusios iš viduriniosios klasės ar aukštuomenės. Nors personažai niekuo neypatingi, jie apibūdinti taikliai ir detaliai.
[taisyti] Bibliografija
[taisyti] Romanai
- Sense and Sensibility (išleistas 1811)
- Pride and Prejudice („Puikybė ir prietarai“; 1813)
- Mansfield Park (1814)
- Emma (1815)
- Northanger Abbey (1818)
- Persuasion (1818)
[taisyti] Trumpi kūriniai
- Lady Susan
- The Watsons (nebaigtas romanas)
- Sanditon (nebaigtas romanas)
[taisyti] Darbai, parašyti jaunystėje
- The Three Sisters
- Love and Freindship [sic; žodžio „friendship“ klaidinga rašyba pagarsėjusi]
- The History of England
- Catharine, or the Bower
- The Beautifull Cassandra [sic]
[taisyti] Knygos lietuvių kalba
- Ema (Vilnius : Tyto alba, 1997)
- Puikybė ir prietarai (Vilnius : Charibdė, 1997)
[taisyti] Filmai
Daugiausiai kartų ekranizuotas Ostin kūrinys – romanas „Puikybė ir prietarai“. Naujausia ekranizacija – 2005 m. filmas, režisuotas Joe Wright'o (pagrindinius herojus vaidina Keira Knightley ir Matthew Macfadyenas). Yra sukurtas filmas Bolivude, BBC serialas ir kt. 2001 m. filme „Bridžitos Džouns dienoraštis“ pasirodė šio romano įkvėpti veikėjai.
„Ema“ ekranizuota penkis kartus: 1932 m. (vaidino Marie Dressler ir Jean Hersholt), 1972 m. (televizijos versija), 1995 m., 1996 m. (su Gwyneth Paltrow ir Jeremy Northam), 1996 m. (televizijoje).
„Sense and Sensibility“ susilaukė keturių ekranizacijų. 1995 m. Ango Lee filme vaidino Kate Winslet.
Pagal „Persuasion“ pastatyti du televizijos serialai ir meninis filmas. Ekranizuoti „Mansfield Park“ bei „Northanger Abbey“
[taisyti] Nuorodos
