Jūratė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fontanas „Jūratė ir Kastytis“ Palangoje

Jūratė – jūrų deivė, vyriausioji iš visų undinių.

Nors ir labai populiari yra legenda apie Jūratės ir Kastyčio meilę, tikėtina, kad ji atsirado dėl romantinės literatūros ir Maironio poemos įtakos, ir jos autentiškumas neaiškus. [1] Tą patvirtina ir Norbertas Vėlius, kuris pastebi, kad undinės lietuvių tautosakoje itin retos.

Pirmasis pasakojimą apie Jūratę ir Kastytį išleido Adomas Jucevičius 1842 m. knygoje „Vspomnienia Žmudzi”.[2]

Minima, kad žydrose Baltijos jūros gelmėse stovėjo puikūs Jūratės rūmai. Rūmų sienos buvo iš gryno baltojo gintaro, slenksčiai iš aukso, stogas iš žuvų žvynų, viskas tyriausiais deimantais puošta.

Veneroje deivės garbei pavadintos Jūratės kalvos.

Pagal dievybę sukurtas dažnas lietuviškas vardas Jūratė.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Dievas. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. – Vilnius: Vaga. 1999. 281 p.
  2. Palangos gintaro muziejus (2013-01-18). "Legenda apie Jūratės ir Kastyčio meilę." Suarchyvuota nuo originalo 14 Rugpjūtis 2012. Nuoroda tikrinta 2015-05-21.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]