Izaokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Abraomas ir Izaokas, Rembranto paveikslas

Izaokas arba Itzhakas (hebr. יִצְחָק „lai Dievas juoksis“) žydų istorijoje – Abraomo ir Saros sūnus, kurį Abraomas turėjo paaukoti Dievui kaip savo tikėjimo išbandymą. Tačiau už nuodėmes buvo paaukotas avinėlis, o Izaokas vėliau tapo dvynių, Jokūbo, vėliau praminto Izraeliu, bei Ezavo tėvu. Izaokas buvo vedęs iš Mesopotamijos kilusią giminaitę Rebeką.

Pasak Biblijos, mirė sulaukęs 180 metų.