Ezavas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ezavo ir Jokūbo gimimas (dailininkas Benjamin West)

Ezavas (hebr.עֵשָׂו‏‎ – „plaukuotas“) – vyresnysis Jokūbo brolis dvynys, Izaoko ir Rebekos sūnus, apie kurį rašoma Senojo Testamento Pradžios knygoje. Jis tapo medžiotoju ir taip menkai tebrangino Dievo pažadus, kad vieną dieną, alkanas grįžęs iš medžioklės, už dubenį lęšienės pardavė Jokūbui pirmgimio sūnaus teises. Jokūbui apgaule išgavus dar ir tėvo Izaoko palaiminimą, Ezavas labai supyko, todėl Jokūbas, baimindamasis galimo keršto, paliko namus.

Kol nebuvo Jokūbo, Ezavas įsikūrė Seiro kalno apylinkėse, praturtėjo. Kai broliai vėl susitiko, Ezavas šiltai pasveikino Jokūbą ir priėmė jo dovanotus gyvulius. Ezavas grįžo prie Seiro, kur, kaip teigiama Biblijoje, iš jo kilo edomitai, o Jokūbas iškeliavo į Kanaaną.[1]

Ezavas vedė žmonas kanaanietes: hetito Elono dukterį Adą, Ano dukterį Olibamą ir Basematą, Izmaelio dukterį, Nebajoto seserį. Adai gimė sūnus Elifazas, Basematai – Reuelis. Olibamos sūnūs: Jeusas, Jalamas ir Korė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m.