Il saprofita
| Il saprofita | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | Il saprofita |
| Kilmės šalis |  Italija |
| Režisierius | Sergio Nasca |
| Scenaristas (-ai) | Sergio Nasca |
| Metai | 1974 |
| Žanras | drama |
| Trukmė | 100 min. |
| Kalba | italų |
| IMDb įrašas | |
Il saprofita (angl. Il saprofita) – 1974 m. Italijoje režisieriaus Sergio Nasca sukurtas debiutinis filmas, sulaukęs kontroversiškų vertinimų dėl jame gvildenamų temų.
Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Aktorius – vaidmuo
- Al Cliver – Erkolė
- Valeria Moriconi – baronienė Klotilda
- Janet Agren – Tereza
- Giancarlo Marinangeli – Parsifalis
- Cinzia Bruno – Brunhilda
- Leopoldo Trieste – donas Vito
- Dada Gallotti
- Rina Franchetti
- Nerina Montagnani
- Clara Colosimo
Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Erkolė, dar vaikystėje po psichologinio sukrėtimo praradęs kalbos dovaną, nusprendžia palikti kunigų seminariją. Kadangi jo motina ir 2 seserys gyvena itin vargingai, seminarijos vadovas parašo jam rekomendacinį laišką, pagal kurį šis gauna darbą pasiturinčioje barono šeimoje. Joje visus reikalus tvarko baronienė Klotilda, senokai nebekreipianti dėmesio į neįgalų vyrą ir Erkolė netrunka tapti jos meilužiu. Šeimoje taip pat auga prie vežimėlio prikaustytas jos sūnus Parsifalis, turintis pomėgį kankinti gyvūnus, vogti pinigus iš aklo išmaldos prašytojo ir krėsti kitas šunybes, bei duktė Brunhilda.
Sužinojęs apie žmonos neištikimybę, baronas, kurio nebegerbia nei žmona, nei vaikai, nusižudo, iššokdamas pro langą, ir reikalai šeimoje tampa vis labiau komplikuoti. Baronienė mėgina išlaikyti atstumą tarp savęs ir Erkolės, tačiau nepajėgi šiam atsispirti. Parsifalis paslapčia seka motiną ir Erkolę, su kuriuo tampa vis geresniais draugais, Brunhilda taip pat mėgina suvilioti buvusį seminaristą, tačiau šis jai atsispiria.
Klotildai nusprendus, Parsifalis ir Erkolė išvyksta į Lurdą, kur tikisi stebuklingo jaunuolio išgijimo. Traukinyje jie susipažįsta su Tereza, vežančia ten pat savo neįgalią senelę. Tiek Parsiflis, tiek Erkolė susidomi mergina, kuri sutinka pabūti su Parsifaliu, kol Erkolė nuvyks į Tulūzą pas gydytoją. Terezos senelė staiga miršta, tuo tarpu Parsifalis jaučia vis didesnę trauką merginai ir netgi šiai pasiperša.
Filmo pabaigoje grįžta Erkolė, o naktį pabudęs Parsifalis pamato šiuos besimylinčius greta senelės lavono. Supykęs jaunuolis išrieda vežimėliu į koridorių, o jį pavijęs Erkolė nustumia jį nuo laiptų. Vaikinas užsimuša, prie kūno pradeda rinktis žmonės, o susijaudinęs Erkolė netikėtai atgauna kalbos dovaną...