Idėjų kalvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Idėjų kalvė, smegenų centras (angl. think tank; thinktank, vok. Denkfabrik; taip pat angl. Public Policy Institution, PPI) – nuolatinė grupė asmenų (politikų, ekonomistų, socialinių mokslų atstovų, lobistų ar bendrovių), veikianti kartu ir kelianti, plėtojanti bei tobulinanti politines ir ekonomines strategijas, veiklos programas, taip pat skatinanti viešąsias diskusijas kokių nors idėjų pagrindu.

Idėjų kalvės dažniausiai, bet nebūtinai, atstovauja neoliberalioms ir neokonservatyvioms idėjoms. Europoje taip pat yra socialliberalios bei neosocialistinės pakraipos idėjų kalvių.

Kai kurios idėjų kalvės aktyviai užsiima ryšiais su visuomene, platina visais įmanomais kanalais savo idėjas, teikia jas politinėms grupuotėms, kai kurios užsiima tiesioginiu ar netiesioginiu jų siūlymu sprendimus priimančioms institucijoms (lobizmas). Visiems smegenų centrams bendra yra tai, kad jie tiesiogiai neužsiima politine veikla: nesiekia politinės valdžios ir tuo labiau neužsiima idėjų praktiniu įgyvendinimu, kas yra politikos subjektų prerogatyva.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, jog vienas seniausių idėjų kalvės prototipų galėjo būti 1884 m. Anglijoje įkurta socialistinės pakraipos Fabian draugija. Pagal kitus šaltinius, seniausia tokia institucija yra 1916 m. įkurtas Brookings Institution Vašingtone. Neoliberalios pakraipos – Mont Pèlerin Society (1947 m.) ir Rand Corporation (1948 m.). Pats terminas pradėtas vartoti maždaug 1945 m., iš pradžių juo vadinant karinius patarimus teikiančias institucijas.

Iš maždaug 4 500 think tanks pusė įkurta iki 1980 m. Po 1989 m. daugiausia su JAV kilmės parama buvo įsteigti neoliberalieji smegenų centrai Rytų Europoje.

Veiklos formos[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma idėjų kalvių šiuo metu yra institutai, fondai, viešosios įstaigos ar visuomeninės organizacijos. Visuomenės bei valstybės gyvenime jos veikia kaip idėjų generatoriai bei idėjų plėtotojai, jas pritaikant konkrečiai socialinei ar politinei situacijai. Idėjų kalvės kartais remia ir pačios vykdo mokslinius tyrimus, bet tai nėra esminė jų veiklos sritis, kadangi jie daugiau orientuojasi į idėjų praktiškumą, o ne teorinius jų pagrindimo modelius, publikuojamus vien tik mokslinėje literatūroje.

Bendrovių parama[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurios bendrovės kaip Exxon, Microsoft, Pfizer ir Merck (USA) bei kt. remia viešąsias think tanks organizacijas bei grupes.

Kritika[taisyti | redaguoti kodą]

Privatus idėjų kalvės finansavimo pobūdis kelia pavojų nukrypti nuo neutralumo. Kritikai mano, jog idėjų kalvės gali būti linkę skelbti tik tokias idėjas ar tyrimų rezultatus, kurių skelbimas užtikrintų tolimesnę remiančių struktūrų finansinę paramą. Tačiau panašus pavojus iškyla ir mokslo įstaigoms, jei jos žymiai finansuojamos iš privačių šaltinių.

Žinomi smegenų centrai[taisyti | redaguoti kodą]

Tarptautiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Vokietija[taisyti | redaguoti kodą]

Bertelsmann Stiftung, Berlinpolis, Bürgerkonvent, Centrum für Hochschulentwicklung, Deutsche Gesellschaft für Auswärtige Politik e. V., EHI-EuroHandelsintituts, Global Public Policy Institute, iGoBeyond, Initiative neue Soziale Marktwirtschaft, Institut Arbeit und Technik, Konvent für Deutschland, Partner für Innovation, Stiftung Marktwirtschaft, Stiftung Wissenschaft und Politik, Tönissteiner Kreis e. V..

Šveicarija[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Donald E. Abelson: Do Think Tanks Matter? Assesing the Impact of Public Policy Institutes. Montreal, 2002.
  • Konrad Becker (Hrsg.): Die Politik der Infosphäre. World-Information.org. Bonn: Bundeszentrale für politische Bildung, 2002.
  • Keith Dixon: Die Evangelisten des Marktes ISBN 3-89669-951-2
  • Martin Gehlen: Politikberatung in den USA. Der Einfluss von Think Tanks auf die amerikanische Sozialpolitik. Frankfurt, 2005.
  • Karen Horn, "Die wirtschaftlichen Freigeister stellen sich auf die Hinterbeine. Selbst in wirtschaftlich schwierigen Zeiten entstehen auf der Welt immer mehr 'Think Tanks', Frankfurter Allgemeine Zeitung, 11. August 2005, S.11
  • Manuel Lianos: Think Tanks in Deutschland. In: politik&kommunikation, 20, 10/2004. [1]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]