Holtvislas

Holtvislas angl. Haltwhistle
Holtvislo turgavietė

Holtvislas 54°58′12″ š. pl. 2°27′28.8″ v. ilg. / 54.97000°š. pl. 2.458000°r. ilg. / 54.97000; 2.458000 (Holtvislas)

Laiko juosta: (UTC+0) ------ vasaros: (UTC+1)

Valstybė	Jungtinė Karalystė
Šalis	Anglija
Grafystė	Nortumberlandas
Regionas	Šiaurės Rytų Anglija

Gyventojų (2021)	3 645
Plotas	1 195 km²
Tankumas (2021)	3 žm./km²

Pašto kodas	NE49
Tinklalapis	Oficiali svetainė
Vikiteka	Holtvislas

Holtvislas (angl. Haltwhistle) – miestas ir parapija Nortumberlande, Anglijoje, 16 km į rytus nuo Bramptono. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, jame gyveno 3645 gyventojai.^[1]

Holtvislui būdingi iš akmenų sumūryti namai.^[2] Kartu su Dansop Bridžu Lankašyre, esančiu už 114 km į pietus, tai viena iš dviejų Didžiojoje Britanijoje esančių gyvenviečių, pretenduojančių į tikslų geografinį salos centrą.

Šis miestas yra arčiausiai Adriano sienos ir Nortumberlando nacionalinio parko – abu šie objektai nuo miesto nutolę apie tris kilometrus.^[3]

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Angliškas pavadinimas Haltwhistle neturi nieko bendra su geležinkelio stotele, kuri angliškai vadinama halt. Ankstyvosios pavadinimo formos yra: Hautwesel (pirmą kartą paminėtas 1240 m.), Hautwysel (1254 m.), Hawtewysill (1279 m.), Hautwysell^[4] (1381 m.), Haltwesell (1610 m.). Antroji dalis -twistle reiškia du upelius ar upes. Ji yra kilusi iš dviejų senosios anglų kalbos žodžių twicce arba twise – „du kartus“, „padalijimas į dvi dalis“ ir wella – „upelis“. Sudurtiniame žodyje antrasis žodis sutrumpėja iki ull, todėl susidaro twicculla, twisella. Visi vietovardžių pavyzdžiai, išskyrus vieną, vaizduoja vietą tarp dviejų upelių, kur jie susijungia.^[5]

Pirmoji dalis tikriausiai yra kilusi iš senosios anglų kalbos žodžio hēafod, čia reiškiančio „kalno viršūnė“, o apskritai „galva“, „kyšulys“, „viršūnė“, „viršutinė dalis“ arba „upelio ištakos“. Jei taip, jis apibūdina kalvos viršūnę, ant kurios pastatyta Šventojo Kryžiaus bažnyčia ir seniausia Holtvislo dalis, iš šiaurės rytų ir vakarų apribota Holtvislo upelio, o iš pietų – Pietų Taino. Istorikas T. Roulandas siūlo žodį Hal kildinti iš žodžio „kalva“ (angl. hill).^[2] Galimai tai kilo iš prancūziško žodžio haut-, reiškiančio „aukštas“,^[6] nes gyvenvietė egzistavo dar gerokai prieš normanų užkariavimą.

Miesto interneto svetainėje teigiama, kad angliškas pavadinimas Haltwhistle reiškia „aukštą kalvą prie dviejų upių“ arba „aukštai esančią sargybą“.^[7]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Holtvislas tikriausiai egzistavo dar romėnų laikais, nes tai viena iš artimiausių Pietų Taino upės prieigų kalnuotose vietovėse prie Adriano sienos. Vos už trijų kilometrų į šiaurę nuo miesto driekiasi senasis romėnų kelias arba Steingetas.

Miesto interneto svetainėje apibendrinama svarbi bendruomenės istorijos dalis (vėlyvieji viduramžiai): „Daugelį šimtmečių nuolatiniai anglų ir škotų plėšikavimai kėlė neramumus Holtvisle ir visame Borderso regione.“ 1598 m. „liūdnai pagarsėję Armstrongai iš Lidesdeilio apšaudė ir apiplėšė Holtvislą“. Kitą svarbų Holtvislo antpuolį 1601 m. surengė škotai, „išsivedę belaisvius ir visas jų prekes“; vėliau jie buvo išlaisvinti per Lidesdeilio antpuolį. Vėliau škotai, ypač Armstrongai, sugrįžo ir sudegino daugybę namų; dėl to „Armstrongai ir Ridliai iš Holtvislo daugelį metų nesutarė“.^[7]

Anglų keliautoja Selija Fains ne visai džiaugėsi savo apsilankymu 1690-aisiais:^[8]

Tas Holtvislas yra mažas miestelis, ten buvo viena užeiga, bet jie neturėjo šieno ir nenorėjo jo gauti, ir kai mano tarnai gavo šiek tiek kitur, jie buvo pikti ir nenorėjo manęs priimti, todėl aš buvau priversta užimti varganą namelį su šiaudiniu stogu ir be pertvarų, tik su tinkuotomis kilnojamomis užtvaromis. Iš tiesų ta palėpė, kaip jie ją vadino, kuri buvo virš kitų kambarių, buvo uždara, bet su kilnojama užtvara; čia aš buvau priversta apsigyventi, ir šeimininkė atnešė man savo geriausias paklodes, kurios padėjo apsaugoti mano paklodes nuo jos purvinų antklodžių, ir iš tiesų aš turėjau jos puikią paklodę išskleisti ant drabužių viršaus; bet užmigti negalėjau, jie degina durpes, o jų kaminai yra tarsi atvėpusios šuns lūpos arba atviri tuneliai, kurių dūmai erzinančiai sklinda po kambarius. Tai tik 12 mylių [19 km] nuo kitos Škotijos dalies, namai čia pastatyti šiek tiek geriau, tiesa, jų vidus prižiūrimas šiek tiek geriau.

1721 m. Dorotėja, ledi Kapel, savo testamentu padovanojo Holtvislui mokyklą.^[9]

Miestui vystytis padėjo jo padėtis prie pagrindinio Niukaslo–Karlailo kelio ir geležinkelio linijos.^[7]

XVIII ir XIX a. Holtvislo plėtrą lėmė anglių kasyba šioje vietovėje ir, kiek mažiau, kad Holtvisle buvo kraunamos metalo rūdos, gaunamos iš Olstono pelkių kasyklų. 1836 m., kai keli darbininkai kasė akmenį Niukaslo ir Karlailo geležinkeliui, ant Barkomo kalvos viršūnės, esančios Torngraftono miestelyje ir Holtvislo parapijoje, vienas iš jų rado varinį indą su 63 monetomis, iš kurių 3 buvo auksinės ir 60 varinių. Auksinės monetos buvo: viena Nerono Klaudijaus Druzo Germaniko, kita Nerono ir trečia Vespasiano.^[10] Radinys žinomas kaip Torngraftono lobis, o tuščią indą vis dar galima pamatyti Česterio forto muziejuje.

Neseniai dažų gamyba tapo pagrindine miesto komercine jėga, tačiau šiuo metu jos gamyba nutraukta. Dabartiniai vietos darbdaviai – plastikinių butelių ir apledėjimo šalinimo produktų gamyklos.

XXI a. turizmas yra svarbiausia miesto ekonomikos dalis, o Adriano siena, pasivaikščiojimai ir žygiai pėsčiomis yra vieni iš pagrindinių turistų tikslų. Miesto interneto svetainėje apibendrinamas vietovės,^[11] kuri yra „lengvai pasiekiama iš Niukaslo ir Karlailo“, patrauklumas.

Nortumberlando nacionalinio parko ir Šiaurės Peninų kalnų masyvo apsuptyje esantis Holtvislas idealiai tinka aktyviam poilsiui ir atostogoms su šeima, pasivaikščiojimams, važinėjimui dviračiu, žvejybai ir alpinizmui. Netoli Šiaurės Taino ir Pietų Taino upių santakos, o abiejų upių slėniuose išsidėstę daug gražių kaimų...

Ankstyvoji ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Holtvislas buvo turgaus miestas, kuriame vyko vietinių prekių mainai. XVIII a. du kvakeriai įkūrė vilnonio bajaus manufaktūrą, o joje buvo įsikūrusi audimo įmonė. Holtvislo upelio pakrantėje veikė audimo, dažymo ir verpimo fabrikai. Takas palei šį upelį iki romėnų sienos rodo, kad čia turėjo būti susitelkusi tuometinė pramonė su karjerais, anglių kasyklomis ir kalkių degimo krosnimis. 1822 m. kataloge pateikiama visa eilė amatininkų, parduotuvių savininkų ir prekybininkų. Jų buvo 60, o tarp jų – klumpių gamintojai. Savaitinis turgus vyko ketvirtadieniais, o gegužės 14 d. ir lapkričio 22 d. vyko galvijų ir avių mugės.^[2]^[7]

Lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į šiaurę nuo miesto esanti Adriano siena yra pagrindinė miesto lankytina vieta. Arčiausiai Holtvislo esanti sienos atkarpa yra viena įspūdingiausių ir geriausiai išsilaikiusi – siena driekiasi į rytus nuo Krag ežero palei Vinsilį.

Kitos lankytinos vietos yra Holtvislo pilies ir bastionų liekanos bei Holtvislo bokštas. Holtvislas taip pat teigia esantis geografiniame Didžiosios Britanijos centre – vienodai nutolęs nuo jūros, matuojant pagal pagrindinius kompaso taškus. Dėl šio teiginio Holtvislo centre esantis viešbutis pavadintas „Centre of Britain Hotel“ (liet. Didžiosios Britanijos centro viešbutis). Šis teiginys yra gana silpnas, nes reikia, kad šiauriniu pakraščiu būtų laikomos Orknio salos, o ne Šetlando salos. Tačiau priklausomai nuo to, kaip apskaičiuojamas salos centras, galima teigti, kad salos centras yra Dansop Bridžas Lankašyro grafystėje.

Apie XV a. stovėjęs Anglijos-Škotijos pasienio plėšikų Pilio bokštas dabar yra viešbučio „Centre of Britain“ dalis, o miestelyje yra penki bastionai (įtvirtinti ūkiniai pastatai).^[7] Maždaug už penkių kilometrų nuo miesto centro yra Blenkinsopo dvaras ir Blenkinsopo pilis – abu pastatai įtraukti į II laipsnio kultūrinio paveldo sąrašą. I laipsnio Tirlvolo pilis yra už 6,5 km nuo Holtvislo.

Netoliese yra ir kitų istorinių objektų: Federstono pilis, Antanko dvaras, Belisterio pilis ir Koanvudo draugų susirinkimo namai.

Į pietus nuo geležinkelio stoties yra Holtvislo viadukas, kuris buvo pirmasis svarbus geležinkelio linijos į Olstoną, Kambrijoje, objektas.

Religiniai objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventojo Kryžiaus bažnyčia stovi žemiau turgaus aikštės, nuo jos atsiveria vaizdas į upę ir slėnį. Tai yra į I laipsnio kultūrinio paveldo sąrašą įtrauktas pastatas,^[12] kuris laikomas „viena iš nedaugelio ankstyvojo XIII a. vis dar veikiančių bažnyčių Anglijoje.“ Vienas iš bažnyčios kapų yra 1388 m. mirusio kryžiuočio Tomo de Blenkinsopo kapas. Yra nemažai kitų viduramžių Blenkinsopų ir Tirlvelų antkapių.^[3]

Šiaurės krašto bažnyčia buvo pastatyta XIII a. Jos presbiterija yra 14,0 x 6,1 m dydžio, su smailiais ir ilgais langais, kombinuotais iš trijų langų rytiniame gale ir keturiais pavieniais langais kiekvienoje pusėje, o sienos paremtos kontraforsais. Viduje yra sakrariumas ir trys sedilijos (vietos dvasininkams). 19 x 14 m dydžio nava turi šonines navas, virš kurių yra klerestoriniai langai. Keturių nišų su apvaliomis kolonomis ir smailiomis arkomis pastatas viduje atrodo labai erdvus. Ant 1676 m. datuojamos krikštyklos yra keletas įdomių grubių raižinių, taip pat yra dar vienas didelis apvalus dubuo, kuris tikriausiai yra ankstesnė krikštykla. Vakariniame bažnyčios gale yra smailūs ir ilgi langai ir Šiaurės kraštui būdinga varpinė.^[2]

Netoliese esančiame Koanvudo kaime stovi nedidelė, bet istorinė koplyčia, kurią Anglijos paveldas yra priskyręs II* laipsniui. Santraukoje teigiama: „sąramos ant prieangio yra datuojamos 1760 m. Tai kvadratinis akmuo su rustikuotais apvadais“.^[13] Koanvudo draugų susirinkimo namai buvo kvakerių maldos namai, kurie iki šiol saugomi kaip lankytojams atvira istorinė vieta.

Valdyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Holtvislas šiuo metu yra Heksamo parlamento rinkimų apygardoje. Jai atstovauja parlamento narys Gajus Opermanas iš Konservatorių partijos.

Vietos valdžios požiūriu jis priklauso Nortumberlando grafystės tarybai, kuri yra unitarinė valdžia, o Holtvislas priklauso Taindeilio skyriui. Iki 2009 m. Anglijos vietos valdžios struktūrinių pokyčių ji priklausė Taindeilio tarybai.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinkelis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestą aptarnauja Holtvislo geležinkelio stotis, esanti Niukaslo ir Karlailo geležinkelio linijoje, dar vadinamoje „Tyne Valley Line“ (liet. Taino slėnio linija). 1838 m. atidaryta linija jungia Niukaslą prie Taino, Taino ir Viro grafystėje su Karlailu, Kambrijos grafystėje. Linija per Nortumberlandą tęsiasi palei Taino vagą.

Keleivių vežimo paslaugas „Tyne Valley Line“ geležinkelio linijoje teikia „Northern“ ir „ScotRail“ traukinių vežimo bendrovės. Linija taip pat naudojama kroviniams vežti. Holtvislo geležinkelio stotis yra pietinėje miesto dalyje, netoli Pietų Taino.

Iki 1976 m. nuo Holtvislo geležinkelio stoties taip pat atsišakojo 21 km ilgio geležinkelio linija į Olstoną Kambrijoje. Dalis pietinės Holtvislo–Olstono linijos atkarpos tarp Olstono ir Slagifordo buvo atnaujinta kaip 610 mm pločio vėžės siaurasis geležinkelis, vadinamas „South Tynedale Railway“ (liet. Pietų Taindeilio geležinkelis). Geležinkelį valdantis ir eksploatuojantis fondas ketina vėl atidaryti visą geležinkelio atšaką nuo Olstono iki Holtvislo.

Keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magistralinis kelias A69, jungiantis Karlailą ir Niukaslą prie Taino, anksčiau ėjo vakariniu pakraščiu į pietus nuo miesto centro, iki kol 1997 m. buvo atidarytas aplinkkelis.