Hišep-ratepas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hišep-ratepasElamo karalius,[1] valdęs III tūkst. pr. m. e. antroje pusėje.[2] Tėvas – Luh-išanas; mirus tėvui, Hišep-ratepas iš pradžių tapo Anšano karaliumi.[1] Hišep-ratepo brolis Zinuba jam valdant buvo karaliaus vietininkas, o Sūzų valdytojas Epirmupis veikiausiai buvo Hišep-ratepo sūnus.[2]

Drauge su Abalgamašu, Marhašio (Varahšio) karaliumi, sukilo prieš Akado valdovą Rimušą (tai įvyko netrukus po to, kai Rimušas paveldėjo sostą iš tėvo Sargono).[2][1] Užėmusios Derą (dab. Badra, Irakas), 2312 m. pr. m. e. Rimušo vadovaujamos akadų pajėgos prasiskverbė į Kerchės slėnį, kur sumušė jungtines Elamo ir Marhašio pajėgas. Akadai persekiojo sąjungininkus iki Sūzų lygumos; tarp Sūzų ir Avano, prie Kabnito upės (galbūt Balarudas, Dizo intakas), kilo antrasis mūšis, jį taip pat laimėjo akadai.[2] Hišep-ratepo likimas neaiškus.[2][1]

Iš Elamo akadai išsigabeno didelį karo grobį.[1] Nipūre ir Ūre aptiktos Rimušo dievams dedikuotos vazos: „iš Elamo grobio, kuomet jis numalšino Elamą ir Varahšį“.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 69. ISBN 9781134787951.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 W. Hinz. The lost world of Elam, re-creation of a vanished civilization. New York, New York University Press, 1973, p. 73–74.