Haris Mora

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Haris Mora
est. Harri Moora
Haris Mora 1930 m.
Gimė 1900 m. kovo 2 d.
Ehavere, Terbatos apskritis
Mirė 1968 m. gegužės 2 d. (68 metai)
Talinas
Veikla estų archeologas
Išsilavinimas istorijos mokslų daktaras
Alma mater Tartu universitetas
Žymūs apdovanojimai

Haris Mora (est. Harri Moora, 1900 m. kovo 2 d. Ehavere, Terbatos apskritis1968 m. gegužės 2 d. Talinas) – estų archeologas, istorijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyvavo Estijos nepriklausomybės kovose. 1925 m. baigė Tartu universitetą. 1938 m. istorijos mokslų daktaras, 1957 m. Estijos mokslų akademijos narys.

Nuo 1927 m. Tartu universiteto dėstytojas, 19301942 m. Senovės istorijos katedros archeologijos kabineto ir muziejaus vedėjas, 19401941 m. ir 19481949 m. istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, 19441950 m. Archeologijos katedros vedėjas; nuo 1938 m. profesorius. 19421944 m. Talino istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas, 19471957 m. Estijos mokslų akademijos archeologijos, 19581968 m. archeologijos ir etnografijos sektoriaus vadovas.[1]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrė Baltijos šalių archeologiją ir etninę istoriją.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Die Eisenzeit in Lettland bis etwa 500 n. Chr. (Geležies amžius Latvijoje iki 500 m.) 2 t. 19291938 m.
  • Die Vorzeit Estlands (Estijos senovė) 1932 m.
  • Pirmatnejas kopienas iekarta un agra feodala sabiedriba Latvijas PSR teritorijā (Pirmykštės bendruomenės santvarka ir ankstyvoji feodalinė visuomenė Latvijos TSR teritorijoje), 1952 m.
  • Chozjajstvo i obščestvennyj stroj narodov Pribaltiki v načale XIII veka (su H. Ligiu, Pabaltijo tautų ūkis ir visuomeninė santvarka XIII a. pradžioje), 1969 m., vokiečių kalba 1970 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Harri Moora. Tallinn, 1989.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Haris Mora. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 466 psl.