Hararas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hararas
ሓረር
Town of Harar with Citywall.jpg
Miesto panorama

Hararas
9°19′0″N 42°07′0″E / 9.31667°N 42.11667°E / 9.31667; 42.11667 (Hararas)Koordinatės: 9°19′0″N 42°07′0″E / 9.31667°N 42.11667°E / 9.31667; 42.11667 (Hararas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Etiopijos vėliava Etiopija
Regionas: Hararių regionas
Gyventojų (2008): 147 306
Altitudė: 1 885 m
Commons-logo.svg Vikiteka: HararasVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1189

Hararas (amher. ሓረር = Härrär) – miestas rytų Etiopijoje, Etiopijos kalnyne, apie 500 km nuo Adis Abebos. Hararių regiono administracinis centras ir hararių tautybės žmonių sostinė. Svarbus religinis, kultūrinis, turistinis, prekybinis šalies centras. Aliejaus pramonė. Amatinė metalo dirbinių, odos gaminių gamyba. Prekyba kava, tabaku, vaisiais, javais, gyvuliais.

Paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Hararo senamiestis – svarbus architektūros paminklas. Jame yra 82 mečetės (trys jų iš X a.), daugybė šventorių, išsidėsčiusių aplink Feres Magalos aikštę. Taip pat yra Medane Alemo katedra, Artūro Rembo namas, XVI a. didžioji mečetė, senovinis turgus. Nuo Kundudo kalno atsiveria vaizdinga Hararo panorama. Hararas yra svarbiausias islamo centras Etiopijoje ir vienas iš švenčiausiųjų islamo miestų pasaulyje. 2006 m. Hararo senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas įkurtas VII-XI a. kaip religinis islamo centras. 1520 m. Hararas tapo Adalo sultonato sostine, tapo klestinčios kultūros miestu – čia vystyti amatai, prekyba kava, kūrė poetai. Sultonas Nūras ibn Mudžahidas miestą aptvėrė 4 m aukščio siena su 5 vartais. Ši siena, vadinama Džugolu, išlikusi iki šių dienų. XVI a. pab. sostinė perkelta į Ausą, miesto reikšmė sumenko. 1887 m. Hararas įtrauktas į Etiopijos sudėtį.