Gotartas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gotartas (rusų šaltiniuose dar vadinamas Gotort, Goitort, m. 1266 m. birželio 18 d.) – XIII a. lietuvių kunigaikštis.

Istorinės žinios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valdų turėjo greičiausiai Nalšioje, mažiau tikėtina, kad Deltuvoje. Po Lietuvos karaliaus Mindaugo žūties 1263 m. su Gerdeniu, Liugaila ir Liumpiu rėmė jo sūnų, Lietuvos didįjį kunigaikštį Vaišelgą, kovojantį su Lietuvos vienijimosi priešininkais, daugiausia su Nalšios kunigaikščiu Daumantu. XIII a. septintame dešimtmetyje Gotartas padėjo kitam Nalšios kunigaikščiui Gerdeniui ir jo sąjungininkams kovoti su Daumantu, kuris pasitraukė į Pskovą. Daumantui su pskoviečiais 1266 m. nusiaubus Gerdenio valdas Nalšioje, Gotartas su Gerdeniu persekiojo juos iki Dauguvos. Patekę į Daumanto karių pasalą abu žuvo.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tomas Baranauskas, Algirdas MatulevičiusGotartas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 19 psl.