Gluosninė kreivabudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pleurotus ostreatus
Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus)
Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
(Wikispecies-logo.svg Agaricales)
Šeima: Šalmabudiniai
(Wikispecies-logo.svg Mycenaceae)
Gentis: Kreivabudė
(Wikispecies-logo.svg Pleurotus)
Rūšis: Gluosninė kreivabudė
(Wikispecies-logo.svg Pleurotus ostreatus)
LogoIF.png Index Fungorum

Gluosninė kreivabudė (lot. Pleurotus ostreatus) – šalmabudinių (Mycenaceae) šeimos, kreivabudžių (Pleurotus) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Miškai, parkai, pakelės, sodybos, ant negyvų, rečiau gyvų lapuočių.

  • Augimo laikas

Vasara, ypač ruduo, net pavasaris, šilta žiema.

  • Pagrindiniai požymiai

Juodai pilka kepurėlė, kotas baltas, šoninis arba ekscentrinis.

Vaisiakūniai vidutiniai, dideli. Kepurėlė 5–12 (15) cm skersmens, vėduokliška, pusiau apvali, sena – paplokščia, mėsinga, paviršius lygus, pelenų, šiferio pilkumo, pilka, gelsvai pillka, juodai pilka, violetinio atspalvio. Lakšteliai balti, seni – gelsvai pilki, platūs, resvi, toli nuaugtiniai, pakraštėliai nedantyti. Kotas 1–5×0,5–2,5 cm, ekscentrinis arba šoninis, kietas, baltas, gelsvas, gelsvai rusvas, plaušuotas. Trama neplona, balta, minkšta, sultinga, nekarti, miltų kvapo. Sporos 8–12×3–4 μm.

Būdingi požymiai: vėduoklės formos vaisiakūniai, lakšteliai nedantyti.

Auga pavieniui, grupelėmis, kolonijomis. Vertingas valgomas grybas, daugelyje šalių (ir Lietuvoje) auginamas dirbtiniu būdu. Domisi medikai.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 195 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Gluosninė kreivabudė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka