Gleivas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gleivų antgaliai
Gleivas

Gleivas (angl. glaive) – ilgakotis ginklas su vienašmenės kalavijo geležtės tipo antgaliu koto viršūnėje. Nuo fošaro gleivas skiriasi tuo, kad gleivo ašmenų linija iškila, o fošaro – įdubusi. Gleivu galima durti, tačiau jis labiau pritaikytas kertamiesiems smūgiams.

Gleivas panašus į japonišką naginatą ar kinišką guandao, tačiau gleivo antgalis (geležtė) tvirtinamas mova (kaip kirvio galva ar ieties antgalis), o ne įkote (kaip naginata ar kalavijai).

Paprastai antgalio geležtė būna apie 45 cm ilgio (plotis apie 5 cm), koto ilgis – apie 2 m. Gleivo geležtė gana panaši į falčiono geležtę. Kartais gleivo geležtės nugarėlė turi nedidelį kablį, skirtą raiteliams užkabinti ir nuo arklio numesti. Tokie gleivai kartais vadinami gizarmiškais gleivais (angl. glaive-guisarmes).

Pagal 1599 m. Džordžo Silverio (George Silver) traktatą „Gynybos paradoksai“ (Paradoxes of Defense) gleivas naudojamas panašiai kaip kvotestafas, bilas, alebarda ar partizanas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuotraukos: