Partizanas (ginklas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Partizanas
Šoniniai - netipiški partizanai, centre - alebarda

Partizanas (angl. partisan, vok. Partisane, rus. протазан) – plačiaašmenė europietiška ietis, kurios platus ietigalis pamate turi dvi sparniškas skiautes, kurios gali būti statmenos ieties ašiai arba daugiau ar mažiau užlenktos į priekį (pvz., pusmėnuliu). Kai skiautės labai ilgos ir daugiau ar mažiau užlenktos į priekį, tuomet ginklas nebe partizanas, o korseka, runka, spetumas ar trišakis.

Partizanas gali būti 2,5 m ilgio ar ilgesnis.

XVI a. partizanai buvo landsknechtų ginklas, XVII a. – asmens sargybinių ginklas. Rusijoje atsirado XVII a. ir naudoti iki XVIII a. ketvirto dešimtmečio kaip karininkų garbės ginklas (su ornamentuotu, herbais puoštu ietigaliu). Rusijoje ginkluotėje buvo iki XIX a. pradžios, vadinti espantonais (эспантон).

Rūmų asmens sargybinių partizanai buvo labai dekoratyvūs, jų ietigaliai dažnai su paauksuotais, ažūriniais, raižytais ir kitokiais puošiniais.


Commons-logo.svg Vikiteka: Partizanas (ginklas) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka