Gili gerklė (1972 filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gili gerklė

PavadinimasDeep Throat
Kilmės šalis JAV
RežisieriusGerard Damiano
Scenaristas (-ai)Gerard Damiano
VaidinaLinda Lovelace
Metai1972
Žanraspornografija
Trukmė61 min.
Kalbaanglų
Biudžetas22,5 tūkst. JAV dolerių
Pajamosiki 600 mln. JAV dolerių
IMDb įrašas

Gili gerklė (angl. Deep Throat) – vienas žinomiausių pasaulyje pornografinių filmų, sukurtas 1972 m. ir tapęs pirmuoju savo žanro filmu, plačiai rodytu JAV kino teatruose.

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo
  • Linda Lovelace – Linda
  • Harry Reems – daktaras Jangas
  • Dolly Sharp – Helena
  • Bill Harrison – Malcas
  • Carol Connors – seselė

Carol Connors yra žinomos aktorės Toros Birč (g. 1982) motina. Jos tėvas Jackas Birch taip pat vaidino šiame filme.

Pirmosiose dviejose autobiografinėse knygose Linda Lavleis teigiamai atsiliepė apie savo dalyvavimą šio filmo kūrime, tačiau vėlesnėse ji ėmė tvirtinti, kad filmavimo metu patyrė tiek psichologinę, tiek fizinę prievartą nuo tuometinio savo vyro Jacko Traynoro, kuris pasisavino visus pinigus, gautus už jos dalyvavimą filme.

2013 m. pasirodė filmas „Gili gerklė“, pasakojantis Lindos Lavleis istoriją.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Pagrindinė filmo veikėja, niekaip negalėdama patirti seksualinio pasitenkinimo, kreipiasi pagalbos į gydytoją Jangą, kuris nustato priežastį – moters klitoris yra gerklėje ir malonumą ji gali patirti tik specifine oralinio sekso forma.

Filmo kūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Režisierius Gerardas Damiano pasakoja, kad pasikvietęs aktorę Lindą Lavleis vienai scenai, kurios trūko norint pabaigti jo ankstesnį filmą ir pamatęs jos oralinio sekso sugebėjimus, per savaitę parašė scenarijų „Giliai gerklei“.

Filmavimo darbai truko 6 dienas ir buvo vykdomi Floridoje 1972 m. sausį.

Naujos juostos prodiuseriu tapo Louis „Butchie“ Peraino, titruose nurodytas kaip „Lou Perry“. Filmo kūrimas kainavo 22,5 tūkst. JAV dolerių ir dar 25 tūkst. buvo sumokėti muzikos autoriams. Pinigus suteikė Peraino tėvas Anthony Peraino ir dėdė Joe Peraino, siejami su organizuota nusikaltėlių gauja. Režisierius Damiano, pagal pirminį susitarimą turėjęs teisę į trečdalį pelno, buvo nušalintas nuo bendros veiklos sumokėjus jam 25 tūkst. dolerių po to, kai paaiškėjo, kad filmas gali būti itin pelningas. Tvirtinama, kad mafija, organizavusi juostos platinimą, vertė kino teatrų savininkus mokėti dalį nuo parduodamų bilietų.[1]

Per pirmąsias 7 savaites filmas kino teatruose uždirbo 1 mln. dolerių (5,58 mln. šių dienų ekvivalentu). Per 6 mėn jis surinko rekordinius 3 mln. dolerių ir po 48 savaičių vis dar buvo pelningiausių 10 filmų sąraše.[2]

Skelbiama, kad juosta uždirbo 600 milijonų dolerių, tačiau tai neatrodo realu, nes, vidutiniškai bilietui kainuojant 2,05 dolerio, juostą turėjo pamatyti visi JAV gyventojai, įskaitant vaikus, ir ne vieną kartą. Kadangi tuo laikotarpiu didžioji dalis pornografiją demonstruojančių kino teatrų buvo kontroliuojami mafijos ir galėjo būti naudojami pinigų plovimui, 600 milijonų suma greičiausiai nėra tiksli, nepaisant tiesiog fenomenalaus juostos populiarumo (viename iš Niujorko kino teatrų bilietai į filmą buvo išpirkti 2 savaites į priekį). Vis dėlto tikėtina, kad vaizdajuostės ir nuoma galėjo surinkti apie 100 mln. dolerių.

Teismai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl atvirų pornografinių scenų filmas buvo uždraustas 23 JAV valstijose. 1972 m. Memfyje buvo iškelta byla 11 asmenų ir 5 korporacijoms, tarp jų ir Peraino šeimai bei aktoriui Harry Reemsui dėl netinkamo elgesio normų pažeidimų. Režisieriui Gerardui Damiano ir Lindai Lavleis buvo suteikta neliečiamybė mainais už parodymų davimą teismui.

Teismui paskelbus nuosprendį, Reemsas tapo pirmuoju aktoriumi, nuteistu už nepadorų elgesį, tačiau sulaukė palaikymo iš įvairių organizacijų bei kitų aktorių ir po apeliacijos netrukus buvo išleistas į laivę. Kiti teisiamieji byloje taip pat gavo trumpas įkalinimo bausmes.

Muzika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1972 m. pasirodė ir šio filmo garso takelis, išleistas kompanijos „Trunk Records“. Jame yra ir instrumentinės ir vokalinės kompozicijos, tačiau jų atlikėjai nėra žinomi.

Tęsiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1974 m. pasirodė filmo tęsinys „Deep Throat Part II“, kuriame taip pat vaidino Linda Lavleis ir Harry Reems. Juosta, kurią režisavo Joseph W.Sarno ir prodiusavo Louis Peraino, patyrė visišką finansinę nesėkmę.

Vėliau pasirodžiusios juostos, kuriose vaidino kiti aktoriai, su pirmuoju filmu siejasi tik pavadinimu:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Inside Deep Throat at IMDb.com
  2. Lewis, Jon (2000). Hollywood v. Hard Core: How the Struggle Over Censorship Created the Modern Film Industry. New York, New York: NYU Press. pp. 260–67. ISBN 978-0814751428.