Georgijus Sedovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Georgijus Jakovlevičius Sedovas
rus. Георгий Яковлевич Седов
Sedov.jpg
Gimė: 1877 m. balandžio 23 d.
Krivaja Kosos kaime, Taganrogas, prie Azovo jūros
Mirė: 1914 m. vasario 20 d. (36 metai)
Palaidotas Rudolfo saloje
Veikla: rusų poliarinis keliautojas.
Commons-logo.svg Vikiteka: Georgijus SedovasVikiteka

Georgijus Jakovlevičius Sedovas (Георгий Яковлевич Седов; g. 1877 m. balandžio 23 d. Krivaja Kosos kaime, Taganrogas, prie Azovo jūros – m. 1914 m. vasario 20 d. Palaidotas Rudolfo saloje) – rusų poliarinis keliautojas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė Krivaja Kosos kaime netoli Taganrogo (prie Azovo jūros), žvejų šeimoje. 1898 m. baigė jūreivystės kursus Rostove ir igijo tolimųjų kelionių jūrininko specialybę. Tyrinėjo šiaurinius Sibiro krantus, Kolymos upę, vakarinius Naujosios Žemės krantus. 1912 m. pasiūlė surengti ekspediciją į šiaurės ašigalį ir pateikė jos projektą. Carinė vyriausybė neparėmė šios ekspedicijos ir ji buvo suorganizuota iš privačių lėšų. 1912 m. vasarą Sedovas laivu „Šventasis Foka“ (rus. Святой Фока) išplaukė Naujosios Žemės link ir ten, susidūręs su ledynais, liko žiemoti. Žiemojimas buvo sunkus ir daug ekspedicijos dalyvių susirgo. 1913 m. Sedovo ekspedicija pasiekė Prano Juozapo Žemę ir vėl sustojo žiemoti (čia ekspedicijos dalyviai vieną iš kalnų pavadino M. K. Čiurlionio garbei). 1914 m. vasarį Sedovas, sirgdamas skorbutu, su dviem jūreiviais mėgino pasiekti rogėmis šiaurės ašigalį, bet pakeliui mirė.

Palaidotas Rudolfo saloje. Jo vardu pavadinta įlanka ir viršukalnė Naujojoje Žemėje, salynas netoli Šiaurinės Žemės.