Geismų tramvajus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Geismų tramvajus (angl. A Streetcar Named Desire) – Tenesio Viljamso sukurta pjesė. Parašyta 1947, o pirmąkart pastatyta 1948 m. Už šią pjesę T. Viljamsas gavo Pulicerio premiją. Lietuvoje pirmą kartą pastatyta 1974 m. Kauno dramos teatre.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viviena Leigh, vaidinanti Blanšą kino filme, sukurtame pagal pjesę (1951).

Pjesės siužetas vyksta JAV mieste Naujajame Orleane. Blanša Diubua, pagrindinė pjesės veikėja, atvyksta iš Lorelio aplankyti sesers Stelos Diubua – Kovalski. Stela gyvena su vyru Stenliu Kovalskiu, lenkų kilmės amerikiečiu.

Stenlis jau iš pat pradžių neigiamai žiūri į rafinuotą ir koketišką Blanšos elgesį. Be to, jis įtaria, kad ji neteisėtai pardavė jai ir Stelai priklausančią „Svajonės“ vilą, nors iš tiesų Blanša vilą prarado dėl skolų. Stenliui įtarimus kelia Blanšos atsivežti papuošalai, prabangūs drabužiai, nors galima suprasti, jog šie daiktai seni, daugelis jų - dovanos.

Marlonas Brando, vaidinantis Stenlį Kovalskį, filme „Geismų tramvajus“ (1951)

Kiek vėliau Blanša susipažįsta su Kovalskių draugu Haroldu Mičelu, pravardžiuojamu Miču. Tarp jų atsiranda šilti jausmai, Mičas norėtų Blanšą vesti. Tačiau Stenlis, išsiaiškinęs negarbingą Blanšos praeitį, ją papasakoja Mičui, norėdamas įskaudinti Blanšą. Po tokių Stenlio žodžių Mičas nusprendžia nebendrauti su Blanša.

Blanšos ir Stenlio konfliktas pasiekia aukščiausią tašką, kai Stela išvežama į ligoninę gimdyti. Jiedu lieka namuose vieni ir smarkai apsižodžiauja. Galiausiai Stenlis išniekina Blanšą. Dėl šio įvykio, nuolatinės nervinės įtampos, prarasto gerbėjo Mičo, persekiojančių praeities šešėlių, Blanša galutinai palūžta. Pjesės pabaigoje ji išvežama į psichiatrinę ligoninę.

Kultūros įvaizdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

"Geismų tramvajuje" atskleidžiamas dviejų kultūrų – senosios Amerikos (Blanša) ir naujųjų imigrantų (Stenlis) konfliktas. Būdingas Blanšos įvaizdis yra plaštakė, o Stenlio vyriškumas ir jėga pabrėžiami ryškiai raudona ar žalia spalvomis.

Taip pat pjesėje parodomas pokario Jungtinių Valstijų tuo metu skurdaus imigrantų miesto Naujojo Orleano gyvenimas, žmonių tarpusavio santykiai.