García Jofre de Loaísa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Garsija Chofre de Loaisa (García Jofre de Loaísa; g. 1490 m. – m. 1526 m. liepos 30 d.) – Ispanijos keliautojas, jūrininkas, nesėkmingai bandęs pakartoti Fernando Magelano kelionę į Molukus.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė Siudad Realyje, kilmingoje šeimoje. 1525 m. Ispanijos karaliaus Karolio I-ojo išsiųstas į Molukus („Prieskonių salas“), su tikslu juos paskelbti Ispanijos Karūnos valda. Ekspediciją sudarė 7 laivai, joje taip pat dalyvavo Fernando Magalano ekspedicijos narys ir ją užbaigęs kapitonas Chuanas Sebastianas Elkanas. Liepos 24 d. iš La Korunjos išvykęs Loaisa kitų metų sausį pasiekė Patagonijos pakrantes. Čia ekspedicija susidūrė su stipriomis audromis, negalėjo rasti kelio į Magelano sąsiaurį. Du laivai sudužo, vienas pasuko atgal. Likę 4 laivai tik gegužę sugebėjo pasiekti Ramųjį vandenyną. Tačiau čia jie vėl pateko į audrą ir buvo išblaškyti: laivas San Lesmes dingo, Santiago buvo nublokštas į šiaurę ir 1526 m. liepą pasiekė Meksikos krantus (tapo pirmaisiais keliautojais, pasiekusiais Šiaurės Ameriką iš vakarų), La Santa María del Parral išplaukė į Ramųjį vandenyną ir pasiekė Sulavesio salą, tačiau ten dauguma ekspedicijos narių žuvo nuo vietinių gyventojų.

Loais ekspedicija

Likęs apgadintas Santa María de la Victoria laivas su Loaisa ir Elkanu tęsė kelionę vandenynu. Ekspedicijos nariai kentėjo nuo bado, troškulio, skorbuto ir netrukus prasidėjo mirtys. 1526 m. liepos 30 d. kapitonas Garsija Chofre de Loaisa mirė, palikęs vadovauti laivui Elkaną. Tačiau jis taip pat sunkiai sirgo ir po 5 dienų mirė. Vėliau taip pat mirė kapitono brolis Alvaras de Loaisa. Rugsėjo 4 d. likę gyvi keliautojai pasiekė Guamo salą, kur tarp vietinių atrado vieną ispaną iš senesnės ekspedicijos, ir pagaliau galėjo pavalgyti ir pasigydyti. Molukus pasiekė Andresas de Urdaneta su 24 jūreiviais. Ten jie buvo pagauti portugalų tačiau 1536 m. sugebėjo grįžti atgal į Ispaniją.