Gaisrinis čiaupas
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
-02ASD.jpg)
Gaisrinis čiaupas[1]- tai priešgaisrinio inventoriaus dalis. Jie rengiami su priešgaisrinio vandentiekio sistemomis ir yra skirti vietose, kuriose keliami didesni saugumo reikalavimai (pvz., pramoninėse, viešosios paskirties patalpose), nes tokia sistema užtikrina nenutrūkstamą vandens tiekimą gaisro atveju.
Gaisrinio čiaupo matmenys priklauso nuo žarnos ilgio ir gaisirinio čiaupo komplektacijos, kai kuriais atvėjais gaisrinis čiaupas yra kartu su gesintuvu.
Parametrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pusiau standžių žarnų ritėms keliami šie reikalavimai[2]:
- žarnos skersmuo turi būti 33 mm;
- žarna turi būti vientisa ir ne ilgesne kaip 30 m;
- puškiamas vandens srautas turi būti ne mažesnis kaip 80 l/min;
- uždorinio pukšto skermuo dturi būti ne mažesnis kaip 9 mm;
Naudojant plokščias žarnas keliami šie reikalacimai[3]:
- plokščiosios žarnos skermuo turi būti ne didensis kaip 52 mm;
- plokščioji žarna turi būti ne ilgesnė kaip 20 m;
- puškiamas vandens srautas turi būti ne didesnis kaip 162 l/min;
- uždorinio pukšto skermuo turi būti ne maženis kaip 11 mm;
Slėgis prie pusiau standžios žarnos ritės ar ploščiosios žarnos turi būti ne mažesnis kaip 0,4 MPA.
Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gaisriniai čiaupai naudojamami tuo atveju, kai kilus gaisrui galima būtų numalšinti ar visiškai sustabdyti gaisro plitimą, arba lokaliai sumažinti gaisro žydinį kol atvyks ugniagesiai.
Projektavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gaisriniai čiaupai ar ritės įrengiami 1,35 m aukštyje nuo grindų ir įdedami į spinteles. Suporinti gaisriniai čiaupai ar ritės spintelėse įrengiami vienas virš kito. Apatinis neturi būti žemiau kaip 1 m nuo grindų. Kiekvienas gaisrinis čiaupas turi turėti to paties skersmens 10, 15 arba 20 m ilgio gaisrinę žarną ir vandens purkštą. Statinyje arba atskirose jo dalyse naudojami vienodo skersmens gaisriniai čiaupai, ritės, žarnos ir purkštai. Gaisrinių žarnų ir ričių ilgis turi būti vienodas.[4][5]
Vidaus gaisriniai čiaupai ar ritės turi būti nutolę vienas nuo kito, išdėstyti prie išėjimų, šildomose laiptų aikštelėse (išskyrus neuždūmijamas), vestibiuliuose, koridoriuose, praeigose ir kitose lengvai prieinamose vietose, kad netrukdytų žmonių evakuacijai.
Gaisrinius čiaupus ar rites leidžiama jungti prie sprinklerinės sistemos už jos valdymo mazgų.[6]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtinta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-66
- ↑ Lietuvos standartą LST EN 671-1+AC:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Sistemos, kuriose naudojamos žarnos. 1 dalis. Pusiau standžių žarnų ritės“
- ↑ Lietuvos standartą LST EN 671-1+AC:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Sistemos, kuriose naudojamos žarnos. 1 dalis. Pusiau standžių žarnų ritės“
- ↑ Lietuvos standartą LST EN 671-1+AC:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Sistemos, kuriose naudojamos žarnos. 1 dalis. Pusiau standžių žarnų ritės“
- ↑ Lietuvos standartą LST EN 671-2+A1:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Sistemos, kuriose naudojamos žarnos. 2 dalis. Sistemos, kuriose naudojamos plokščiosios žarnos“
- ↑ STR 2.07.01:2003 „VANDENTIEKIS IR NUOTEKŲ ŠALINTUVAS. PASTATO INŽINERINĖS SISTEMOS. LAUKO INŽINERINIAI TINKLAI“