Gabartai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie kaimą žr. Gabartai (kaimas).

Gabartai (Gabvartai) lietuvių mitologijoje - mitinės būtybės, artimos kaukams.

Pirmą kartą paminėtos 1666 m. D. Kleino giesmyne, tačiau funkcijos nepaminėtos[1]. 1673 m. T. Šulcas Gabvartą mini po kauko. Pagal M. Pretorijų jie yra tapatus kaukams, žemės dievams, kurie neša turtus. Etimologija neaiški. A. J. Greimas juos sieja su jaujos vartais, pagal jį jaujoje gyvena Gabjaujis (Gabjauja), o jaują nuo viso kluono atskiria gabvartai. Tačiau apskritai gabartų klausimas yra neaiškus.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gabartai. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 280 p.