Fiodoras Abramovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fiodoras Abramovas

Fiodoras Abramovas (rus. Фёдор Александрович Абрамов, 1920 m. vasario 29 d. Verkolos kaimas, Archangelsko sritis1983 m. gegužės 14 d. Leningradas) – rusų rašytojas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, 1948 m. baigė Leningrado universitetą. Apgynęs kandidatinę disertaciją dirbo Leningrado universitete, tarybinės literatūros katedros vedėjas.

Už drasą karo metais įteiktas 2-ojo laipsnio Tėvynės karo ordinas, apdovanotas medaliais.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Parašė realistinių romanų trilogiją „Priaslinai“: „Broliai ir seserys“ (Братья и сестры, 1958 m., lietuvių kalba 1982 m., „Dvi žiemos ir trys vasaros“ (Две зимы и три лета, 1968 m., liet. 1971 m., „Keliai ir kryžkelės“ (Пути-перепутья 1973 m., liet. 1983 m., ir trilogijos tęsinį – romaną „Namas“ (Дом 1978 m., liet. 1983 m.) [1]

Apysakos „Pelagėja“ (Пелагея, 1969 m., „Mediniai žirgai“ (Деревянные кони, 1970 m.), „Alka“ (Алька, 1972 m.) į lietuvių kalbą išverstos 1987 m. Apsakymai spausdinti periodikoje. Liko neužbaigtas romanas „Švari knyga“ (Чистая книга).

Kūrinių siužetinis pagrindas – Šiaurės Rusijos kaimo kasdienybė, dramatiški žmonių tarpusavio santykiai. Palyginus tikroviškai pavaizdavo kolūkinės sistemos nuskurdintą, tradicinių moralinių vertybių netekusį kaimą, reiškė tikėjimą valstiečio sieloje slypinčiu gėriu.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Galina Michailova Visuotinė lietuvių enciklopedija, I t.