Eugenija Pleškytė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|
|---|---|
| Gimė: | 1938 m. sausio 6 d. Giliogiris, Rietavo valsčius |
| Mirė: | 2012 m. lapkričio 3 d. (74 metai) Klaipėda |
| Sutuoktinis(-ė): | Algimantas Bražinskas, Vytautas Čibiras, Julius Lozoraitis, Jack Gaines |
| Vaikai: |
Martynas Čibiras |
| Veikla: | teatro ir kino aktorė |
| Alma mater: | 1961 m. LSSR konservatorija |
Eugenija Pleškytė (1938 m. sausio 6 d. Giliogiryje, Rietavo valsčius – 2012 m. lapkričio 3 d. Klaipėdoje) – Lietuvos teatro ir kino aktorė.
Turinys |
Biografija [taisyti]
Jono Pleškio (1935–1993) sesuo.
1961 m. baigė LSSR konservatoriją. 1961–1963 m. dirbo Kauno dramos teatre, 1963–1967 m. LSSR dramos teatro, nuo 1967 m. Jaunimo teatro aktorė. [1][2]
1995–2008 m. gyveno San Francisko (JAV) priemiestyje Tiburone. [3][4] 2009 m. kino ir televizijos filmų apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ apdovanota Padėkos prizu – „Auksine gerve“ už nuopelnus nacionaliniam kinui. 2012 m. Birutė Vyšniauskaitė ir Valdas Babaliauskas apie E. Pleškytę sukūrė dokumentinį LRT filmą „Savi keliai“. [5][6]
Filmografija [taisyti]
- Mokytoja Dovilė – Kanonada (1961; rež. Arūnas Žebriūnas, Raimondas Vabalas)
- Ingrida Šatkauskienė – Laiptai į dangų (1966; rež. Raimondas Vabalas)
- Agnė – Surask mane (1967; rež. Algirdas Araminas)
- Regina – Suaugusių žmonių žaidimai (1967; rež. Ilja Rudas-Gercovskis, Algimantas Kundelis, Marijonas Giedrys)
- Vyrų vasara (1970; rež. Marijonas Giedrys)
- Herta – Tai buvo gegužės mėnesį (1970; rež. Marlenas Chucijevas)
- Giedraitienė – Žaizdos žemės mūsų (1971; rež. Marijonas Giedrys)
- Našlelė – Akmuo ant akmens (1971; rež. Raimondas Vabalas)
- Kotryna – Herkus Mantas (1972; rež. Marijonas Giedrys)
- Mokytoja – Linksmos istorijos (1973; rež. Algimantas Kundelis)
- Marija – Sadūto tūto (1974; rež. Almantas Grikevičius)
- Karčemninkė Justina – Atpildo diena (1975; rež. Stasys Motiejūnas, Algimantas Puipa)
- Ledi Karsters – Grynai angliška žmogžudystė (1975; rež. Samsonas Samsonovas)
- Jono žmona – Ilga kelionė prie jūros (1976; rež. Algirdas Araminas)
- Penkios minutės iki katastrofos (1977; rež. Anatolijus Ivanovas)
- Tamara – Dovanos telefonu (1977; rež. Aloyzas Brenčas)
- Elena – Nesėtų rugių žydėjimas (1978; rež. Marijonas Giedrys)
- Morta – Velnio sėkla (1979; rež. Algimantas Puipa)
- Alina Ulbaitė – Mažos mūsų nuodėmės (1979; rež. Henrikas Šablevičius)
- Karolina – Faktas (1980; rež. Almantas Grikevičius)
- Misis Katerik – Moteris baltais rūbais (1981; rež. Vadimas Derbeniovas)
- Elvyra Grifits – Amerikietiška tragedija (1981; rež. Marijonas Giedrys)
- Juškienė – Ilgiausias šiaudelis (1982; rež. Dzidra Ritenberga)
- Nelė Houp – Anglų valsas (1982; rež. Gytis Lukšas)
- Motušė Barberen - Be šeimos (1984; rež. Vladimiras Bortko)
- Ema - Bangos miršta pakrantėje (1985; rež. Tinchilik Razzakov)
- Nakties paklydėliai (1985; rež. Isaakas Fridbergas)
- Jadvyga Kantrikienė – Benjaminas Kordušas, telefilmas (1986; rež. Vidmantas Bačiulis)
- Beatrisė Kornel – Visi prieš vieną (1986; rež. Artūras Pozdniakovas)
- Zinaida - Romantikas (1989; rež. Markas Braudė)
- Prozorova - Gailestingumo kryžius (1991; rež. Diamara Nižnikovskaja)
- Greta Krepel - Mirtis už kulisų (1991; rež. Borisas Durovas)
Įvertinimas [taisyti]
- 1973 m. LSSR valstybinė premija, už Kotrynos vaidmenį filme „Herkus Mantas“
- 1978 m. LSSR nusipelniusi artistė
- LSSR liaudies artistė
- 2009 m. Sidabrinės gervės apdovanojimuose pelnė specialų „Auksinės gervės“ apdovanojimą
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Petras Bielskis. Eugenija Pleškytė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 396-397 psl.
- ↑ Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. – Vilnius: Mintis, 1986. – 88-89 p.
- ↑ Eugenija Pleškytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 403-404 psl.
- ↑ E. Pleškytė: „Lietuviška Marilyn Monroe nesijaučiau“, 2007-12-11
- ↑ Mirė lietuvių teatro ir kino aktorė Eugenija Pleškytė, 2012-11-03
- ↑ Išskirtinio talento aktorė E. Pleškytė žibės dokumentiniame filme „Savi keliai“
