Epiktetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Epiktetas

Epiktetas (Epictetus, Epiktetos graikų kalba reiškia "įsigytas", g. apie 50 m. – 138 m.) – romėnų filosofas, vėlyvojo stoicizmo ir eklektikos atstovas[1]

Gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenimo pradžioje Epiktetas atkeliavo į Romą kaip vergas. Dar tebevergaudamas studijavo su stoikų mokytoju Musonius Rufus. Vėliau, maždaug 89-iais metais, atkeliavo į Nikopolį, Šiaurės Graikijos miestą, ir dirbo savo paties įkurtoje mokykloje. Šioje mokyloje mokėsi ir Epikteto garsus mokinys Flavijus Arianas (Flavius Arrian), kurio dėka Epikteto mintys išliko kaip rašytiniai kūriniai.[2]

Kūriniai[taisyti | redaguoti kodą]

Pats Epiktetas sąmoningai nieko nerašė. Jo mintis konspektavo ir į knygas surašė mokinys Flavijus Arianas. Rasti du Epikteto knygų rinkiniai: „Epikteto pašnekesiai“ ir „Draugiški Epikteto pokalbiai“. Iš pirmojo rinkinio išliko keturios iš aštuonių knygų, iš antrojo, kurį sudarė dvylika knygų – tik fragmentai. Be to, Flavijus sudarė ištraukų iš šių dviejų raštų rinkinį, kurį pavadino „Epikteto vadovėliu“. Lietuvių kalba taip pat yra išleistas rinkinys „Epikteto aforizmai“, kuriame taip pat yra ištraukų ir iš pagrindinių Epikteto raštų.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Filosofijos istorijos chrestomatija, ANTIKA, Leidykla „Mintis“, 1977
  2. The Internet Encyclopedia of Phylosophy

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose


Vikiteka