Emolientas
Emolientas – kosmetinė priemonė riebalų pagrindu, padedanti atkurti odos tarpląstelinių lipidų struktūros vientisumą ir normalizuoti odos barjerinę funkciją. Emolientai odos paviršių padengia barjerine plėvele, kuri padeda sumažinti drėgmės išgarinimą, slopinti uždegimą, niežėjimą ir atkurti odos elastingumą.[1][2]
Veikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sveiko žmogaus oda natūraliai reguliuoja vandens kiekį, taip palaikydama paviršių, saugantį ją nuo patogenų, purvo, pažeidimų, bei išdžiūvimo. Drėgmę odoje sulaiko lipidų sluoksnis. Sutrikus natūralioms odos barjerinėms funkcijoms, jų savybes dirbtinai atkartoja emolientai, mažinantys iš odos išgarinamos drėgmės kiekį. Emolientų veikliosios medžiagos skirstomos į dvi kategorijas: okliuzines medžiagas ir humektantus.[3][4]
Okliuzinės medžiagos odos paviršiuje suformuoja apsauginę vandeniui nepralaidžią plėvelę. Mažindamos vandens išgarinimą iš odos, okliuzinės medžiagos padeda atkurti tarpląstelinių lipidų struktūros vientisumą.[5][6]
Humektantai yra medžiagos, turinčios vandenį į odą pritraukiančių savybių. Humektantai drėkina ir minkština odą. Dažniausiai emolientuose naudojamas humektantas yra glicerolis, kuris mažina odos sausumą ir pleiskanojimą.[6][7]
Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Emolientai pagal sudėtyje esančių lipidų kiekį skirstomi į tepalus, kremus, losjonus ir drėkinamuosius tirpalus.[7][8]
Tepalai yra labai riebūs, turintys stiprų okliuzinį poveikį, todėl naudojami labai sausai odai minkštinti ir apsaugoti. Paprastai sudėtyje neturi konservantų, bet yra lėtai absorbuojami, lipnaus ir riebaus pojūčio.[9]
Kremai yra vidutiniškai riebūs ir gerai drėkinantys. Kremai greitai absorbuojami odos, todėl yra vieni dažniausiai vartojamų emolientų formų. Daugumos kremų sudėtyje yra konservantų, kurie gali dirginti odą.[9][10]
Losjonai naudojami esant neūmiam odos sausumui, jie ramina, vėsina odą, greitai susigeria. Dėl okliuzinio losjonų veikimo, jie netinka ūmioms odos sausumo formoms, šlapiuojančiai odai tepti. Ilgai vartojant losjonus, gali išsausėti oda.[11]
Drėkinamieji tirpalai sudėtyje neturi arba turi labai mažą lipidų kiekį. Naudojami kaip vėsinanti ir šašų formavimąsi mažinanti priemonė. Tirpalus patogu naudoti, nes jų nereikia įtrinti, jie lengvai įsigeria.[1][6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Moisturizers for patients with atopic dermatitis, Varothai S. Nitayavardhana S, Kulthanan K., 2013, 31:91-8.
- ↑ Atopinio dermatito diagnostika ir gydymo naujovės, Kiselienė I, Šutaitė I, Bylaitė M., Lietuvos gydytojo žurnalas, 2010, 5:25-31.
- ↑ Kirk-Othmer Chemical Technology of Cosmetics, Arza Seidel; et al., eds, 2013
- ↑ "Emollients and moisturisers", Duffill, Mark; Oakley, Amanda, dermnetnz.org.
- ↑ The clinical benefit of moisturizers, Lorden M., JEADV, 2005, 19:672-88.
- ↑ 6,0 6,1 6,2 Moisturizers for Patients with Atopic Dermatitis: An Overview, Sirikutda W, Kulthanan K, Varthai S, Nuchkull P, J Allergy Ther, 2013, 4(4):1-6.
- ↑ 7,0 7,1 Understanding Moisturizers and their Clinical Benefits Archyvuota kopija 2020-09-24 iš Wayback Machine projekto., Downie JB, Practical Dermatol Pediatr, 2010, 9:19-22.
- ↑ Use of emollients in dry-skin conditions: consensus statement, Moncrieff G, Cork M, Lawton S, Kokiet S, Daly C, Clark C, Clin Exp Dermatol, 2013, 231-8.
- ↑ 9,0 9,1 The role of emollients in the care of patients with dry skin, Voegeli D, Nurs Stand 2007, 22(7):64-8.
- ↑ Role of topical emollients and moisturizers in the treatment of dry skin barrier disorders, Loden M, Am J Clin Dermatol, 2003, 771-88.
- ↑ Management of patients with atopic dermatitis: the role of emollient therapy, Catherine Mack Correa M, Nebus J, Dermatol Res Prac 2012, 13:1-15.