Edmundas Leparskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Edmundas Leparskas (g. 1938 m. balandžio 7 d. Gastupio palivarke, Naujamiesčio valsčius) – Lietuvos statybos inžinierius, restauratorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1975 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 19631990 m. dirbo Paminklų restauravimo treste (iki 1969 m. Mokslinės restauracinės gamybinės dirbtuvės, 19691975 m. Paminklų restauravimo valdyba), 19751977 m. vyr. inžinierius, nuo 1977 m. valdytojo pavaduotojas. 19982001 m. polimerinių dirbinių gamyklos „Plasta“ vadybininkas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausios veiklos kryptys: Lietuvos kultūros paminklų restauravimo, restauratorių rengimo sistemos kūrimas, restauravimo metodikos ir technologijos tobulinimas. Jo rūpesčiu imta restauruoti lipdybos, drožybos, kalybos, vitražų, vargonų, auksavimo, molbertinės ir sienų tapybos kūrinius. 1972 m. jo iniciatyva treste įsteigtas Dailės kūrinių restauravimo skyrius. Sukūrė polimerinių gontų architektūros paminklų stogams dengti gamybos technologiją (patentuota) ir organizavo jų gamybą „Plastoje“. Parašė straipsnių apie Lietuvos kultūros paminklų restauravimą ir jų apsaugą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juozas Algirdas PilipavičiusEdmundas Leparskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 21 psl.