ES institucijų darbuotojų kategorijos

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

ES institucijų darbuotojai kartais angliškai kalbančiose spaudoje vadinami "eurokratais" (terminas sukurtas Richard Mayne, žurnalisto ir asmeninio asistento, pirmojo Europos Komisijos pirmininko Walter Hallstein). Šis žodis dažnai naudojamas kritikuojant ES pareigūnus. ES pareigūnai skirstomi į dvi bendrąsias kategorijas: vidinį ir išorinį personalą.

Vidinis personalas

Įvardijamas dėl personalo įdarbinimų sąlygų, nes jie visuomet turi dalyvauti organizuojamuose atviruose konkursuose. Jis skirstomas į: nuolatinius ir laikinai priimtus tarnautojus.

Nuolatiniai tarnautojai Tai pareigūnai dirbantys pagal nuolatinę darbo sutartį. Nuolatiniai tarnautojai yra suskirstyti į dvi kategorijas: administratorių (AD) ir asistentų (AST). Nuolatiniams pareigūnams atrinkti Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) organizuoja konkursus. EPSO atrenka darbuotojus visoms Europos Sąjungos institucijoms. Apie viešus konkursus skelbiama Oficialiajame leidinyje ir EPSO svetainėje.

Norint laimėti bet kurio lygmens konkursą, reikia pademonstruoti sugebėjimus, žinias, iniciatyvą ir motyvaciją, reikia atitikti tam tikro konkurso kvalifikacijas, profesinės patirties reikalavimus. Reikalavimai visada atitinka Tarnybos nuostatus (5 straipsnio 3 dalis). Kandidatas privalo būti ES valstybės narės pilietis (arba šalies kandidatės pilietis – su plėtra susijusių konkursų atveju) ir atitikti nurodytus minimalius padėjėjų ir administratorių atitikties standartus.

Laikinai priimti tarnautojai (angl. „temporary agents“) Tai tarnautojai dirbantys pagal laikinąją darbo sutartį. Laikinieji darbuotojai gali būti įdarbinami: a) nestandartinėms (labai specifinėms) arba laikinoms užduotims atlikti; b) jei trūksta darbuotojų, o konkurso rezervo sąrašuose esantys asmenys jau įdarbinti; c) Komisijos narių kabinetuose; d) specialiems mokslo sektoriaus poreikiams tenkinti.

Institucijų pranešimai apie laisvas darbo vietas ir darbuotojų profiliai yra paskelbiami EPSO interneto svetainėje (tačiau EPSO neorganizuoja laikinųjų darbuotojų atrankos) ir valstybių narių nuolatinėse atstovybėse. Pradinių sutarčių ir jų pratęsimo laikotarpio taisyklės skiriasi, tačiau sutartys su jais gali būti sudaromos ne daugiau kaip šešeriems metams.

Laikinieji darbuotojai, gali būti įdarbinami fiksuotam ar neapibrėžtos trukmės laikotarpiui. Sutartys su darbuotojais, kurie priimti tam tikram fiksuotam laikotarpiui gali būti pratęsiamos ne daugiau kaip vieną kartą tam tikram nustatytam laikotarpiui .

Metinių darbo rezultatų vertinimo tvarka galioja kaip ir laikiniesiems darbuotojams. Įdarbintiems laikiniesiems darbuotojams darbo užmokesčio kategorija skiriama pagal pareigų tipą ir ankstesnę darbo patirtį.

Išorinis ir kontraktinis personalas

Išorinis ir kontraktinis personalas, dažniausiai netaikantis atviro konkurso procedūros, organizuojamos EPSO (išskyrus sutartininkus išimtiniais atvejais) skirstomas į: 1) Sutartininkus arba kontraktinį personalą – kuomet pagal poreikį, yra samdomi papildomi darbuotojai ne ilgesnei nei dvejų metų darbo sutarčiai ; 2) Vietinius darbuotojus – techninį ir administracinį personalą; 3) Specialiuosius patarėjus – įvairių sričių ekspertus; 4) Deleguotus nacionalinius ekspertus.

Kontraktiniai arba sutartininkai Sutartininkai įdarbinami fizinio darbo ar pagalbinėms administracinėms užduotims atlikti arba pagelbėti specialiose srityse, kuriose trūksta reikiamų įgūdžių turinčių pareigūnų. Sutartininkams nustatytas tam tikras ilgiausias darbo laikotarpis. Dažnai pirma jų sutartis yra trumpesnė ir sudaroma 6–12 mėnesių, atsižvelgiant į darbo pobūdį.

Sutartininkai įdarbinami įvairiausioms pareigoms, kurioms eiti reikia nevienodos kvalifikacijos. Jie priklauso vienai iš keturių pareigų grupių:

1. fizinis darbas ir pagalbinės administracinės užduotys;
2. kanceliarinės arba sekretorių užduotys, biuro valdymo ir kitos lygiavertės užduotys;
3. vykdomosios užduotys, dokumentų projektų rengimo, apskaitos ir kitos lygiavertės techninės užduotys;
4. administracinės, patariamosios, kalbos ir kitos lygiavertės techninės užduotys .

Sutartininkai būna 18 kategorijų ir pagal darbo rūšis bei konkrečias darbo užduotis yra skirstomi į šias keturias pareigų grupes:

• IV (13–18 kategorijos) – administracinis, patariamasis, lingvistinis darbas ir lygiavertės techninės užduotys;
• III (8–12 kategorijos) – vykdomosios užduotys, dokumentų projektai, apskaita ir kitos lygiavertės techninės užduotys;
• II (4–7 kategorijos) – kanceliarinės ir sekretorių užduotys, raštinės valdymas ir kitos lygiavertės užduotys;
• I (1–3 kategorijos) – fizinis darbas ir administracinio aptarnavimo užduotys.

Vietiniai darbuotojai Tai samdomi pagal ES institucijos pasirinkimą ir poreikį. Esant dideliam darbo krūviui, institucijos laikinai (mėnesio ar kelių mėnesių laikui) įdarbina vietinius darbuotojus (darbo sutartį pastarieji pasirašo ne su pačiomis institucijomis, tačiau per įdarbinimo agentūrą). Juos sudaro techninis ir administracinis personalas. Vietinių darbuotojų įdarbinimo sąlygas nustato kiekviena institucija, laikydamasi tokio darbuotojo darbo vietoje galiojančių taisyklių ir tvarkos. Institucija moka pagal tokio personalo darbo vietoje galiojančius teisės aktus darbdavio mokamą socialinės apsaugos įmokų dalį.

Specialieji patarėjai Juos sudaro įvairių sričių ekspertai. 2007 m. gegužės 1 d. buvo pirmą kartą paviešinti Komisijos sąrašai specialiųjų patarėjų. Institucija, ketinanti samdyti specialųjį patarėją arba pratęsti sutartį su juo, praneša apie tai kompetentingai biudžeto valdymo institucijai, nurodydama numatomo atlyginimo dydį. Šiose pareigose pabrėžiamas nešališkumas ir objektyvumas, todėl negaunama nurodymų iš jokios vyriausybės, institucijos, organizacijos ar asmens. Specialiųjų patarėjų sąrašai su biografijomis pateikiami internetiniame puslapyje - http://ec.europa.eu/civil_service/job/sne/index_lt.htm.

Deleguoti nacionaliniai ekspertai Europos Komisija ir kitos institucijos įdarbina deleguotus nacionalinius ekspertus. Deleguoti nacionaliniai ekspertai turi puikių galimybių susipažinti su ES funkcionavimu, suvokti, kaip priimami sprendimai, užmegzti naudingų asmeninių kontaktų. Deleguoti nacionaliniai ekspertai yra ES šalių narių nacionalinės, regioninės ar vietinės valdžios institucijų, teismų, universitetų ar tyrimų įstaigų deleguoti ekspertai laikinam darbui į ES institucijas. Išskirtiniais atvejais ekspertai gali būti deleguojami ir iš privataus sektoriaus . Tačiau, nacionalinės institucijos turi savo taisykles, taikomas deleguotiems nacionaliniams ekspertams. Tuo atveju jei neturi, tokių taisyklių, institucijos dažniausiai naudojasi Europos Komisijos nustatytomis taisyklėmis.

Nacionalinės institucijos organizuoja informacijos apie laisvas pareigas tarptautinėse institucijose arba užsienio valstybių institucijose platinimą ir valstybės tarnautojų, pretenduojančių būti laikinai perkeltais į pareigas šiose institucijose, atranką. Lietuvoje šią funkciją atlieka Valstybės tarnybos departamentas. Nacionaliniai ekspertai deleguojami nuo 6 mėnesių iki 2 metų su galimybe pratęsti delegavimą iki 4 metų. Kandidatas turi turėti ne mažesnę nei 3 metų darbo patirtį administravimo, techninėje ir konsultavimo ar priežiūros srityje. Kalbinis reikalavimas nurodo 2 oficialiųjų ES kalbų mokėjimą. Europos Taryba ir Europos teisingumo teismas keli papildomą reikalavimą mokėti prancūzų kalbą, dėl jų darbo pobūdžio. Teisingumo teismas be abejo reikalauja ir teisinio išsilavinimo.

Funkciniai lygiai

Pagal pareigybes visi ES tarnautojai skirstomi į Administratorių (AD) ir Asistentų (AST) klases arba funkcinius lygius, o kiekviena pareigybių klasė skirstoma dar į kategorijas. AD 5 - žemiausios kategorijos administratorius, tuo tarpu AD 16 aukščiausios kategorijos pareigūnas, kuris yra stambaus struktūrinio padalinio (pvz.: Komisijos generalinio direktorato) vadovas. Tuo tarpu padėjėjai karjerą gali pradėti nuo 1 arba 3 lygio ir gali pakilti iki 11 lygio. Visi lygiai yra suskirstyti į 5 pakopas.

Iki 2004 m. reformos ES darbuotojai buvo suskirstyti į keturias kategorijas (A, B, C, ir D). "A" - politikos formuotojai (tai, kas dabar AD), "B" įgyvendino politiką, "C" - sekretoriatas ir "D" -vairuotojai ir pasiuntinukai (dabar B, C ir D kartu yra AST kategorijos dalis) .

Kvalifikacija

Vienas iš pagrindinių kvalifikacijos reikalavimų, reikalingų norint tapti ES tarnautoju – kalbų mokėjimas. Kandidatas privalo mokėti kalbėti bent dviem oficialiomis ES kalbomis (anglų, prancūzų, vokiečių). Iki jų pirmojo paaukštinimo, pareigūnai turi įrodyti savo kompetenciją trečia oficialia ES kalba. Kandidatai dažniausiai turi įgyję teisės, ekonomikos ar audito specialybes.

Šaltiniai

1. Tindall, Gillian (22 December 2009). "Richard Mayne obituary". The Guardian (London): p. 30. http://www.guardian.co.uk/theguardian/2009/dec/21/richard-mayne-obituary.
2. Macmillan Dictionary, http://www.macmillandictionary.com/thesaurus-category/american/The-european-union .
3. http://europa.eu/about-eu/working-eu-institutions/index_lt.htm
4. Staff Regulations of Officials of the European Communities, Conditions of Employment of Other Servants of European Communities, Title II:temporary staff, Article 8 (18) (44) (96). http://ec.europa.eu/civil_service/docs/toc100_en.pdf
5. http://europa.eu/epso/apply/today/temporary_en.htm
6. http://europa.eu/epso/discover/careers/staff_categories/index_lt.htm Archyvuota kopija 2012-11-23 iš Wayback Machine projekto.
7. ES personalo statutas str. 120.
8. Declaration of the honour of no conflict of interest between the duties of Special Adviser to the Commision and other activities, p. 1.
9. European Commission releases list of special advisers, takes action on conflict of interests and fraud, http://archive.corporateeurope.org/specialadvisers.html
10. http://www.livadis.lt/livadis/lt/upfiles/vtanr2.pdf Archyvuota kopija 2009-11-22 iš Wayback Machine projekto.
11. Deleguotų nacionalinių ekspertų atranka Valstybės tarnybos departamentas http://www.vtd.lt/index.php?265472687 Archyvuota kopija 2012-10-15 iš Wayback Machine projekto.
12. Nedergaard P., European Union Administration: Legitimacy and Efficiency, 2006, p. 78.