Dvokiančioji šlakabudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cystoderma carcharias
Dvokiančioji šlakabudė (Cystoderma carcharias)
Dvokiančioji šlakabudė (Cystoderma carcharias )
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
(Wikispecies-logo.svg Agaricales)
Šeima: Pievagrybiniai
(Wikispecies-logo.svg Agaricaceae)
Gentis: Šlakabudė
(Wikispecies-logo.svg Cystoderma)
Rūšis: Dvokiančioji šlakabudė
(Wikispecies-logo.svg Cystoderma carcharias)
LogoIF.png Index Fungorum

Dvokiančioji šlakabudė (lot. Cystoderma carcharias) – pievagrybinių šeimai priklausantis nevalgomas grybas.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Kepurėlė (2–6 cm skersmens) iš pradžių pusiau apvali, vėliau varpeliška ir galiausiai beveik horozontali, su nedideliu gūbreliu per vidurį ir skilinėtais kraštais. Luobelė grūdėta. Kotas 3–6 cm ilgio, cilindriškas, prie pagrindo truputį sustorėjęs, aukščiau rinkio baltas ir miltuotas, žemiau rinkio grūdėtai žvynuotas, du trečdalius jo dengia išnara, kuri po kurio laiko nukrenta. Lakšteliai tankūs, priaugintiniai, dantyti. Trama plona ir balta, turi būdingą puvėsių kvapą ir vos juntamą skonį. Sporos yra 4–5,5 x 3–4 mikronų, elipsės formos, lygios.

Sinonimai: Agaricus carcharias, Agaricus granulosus var. Carcharias, Lepiota carcharias.

Spalvos kaita: kepurėlės atspalvis gali įvairuoti nuo gelsvai rausvos iki šviesiai raudonos. Lakšteliai iš pradžių balti, vėliau gelsvi.

Augavietė[taisyti | redaguoti kodą]

Šis grybas labai paplitęs Lietuvoje, auga spygliuočių miškuose.

Sezonas: rugsėjislapkritis

Panašios rūšys: Cystoderma granulatum , šis grybas taip pat turi grūdėtą kepurėlę, kuri yra plytų arba rūdžių spalvos atspalvio.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Didysis gamtos vadovas „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (57 psl.) ISBN 9955-573-65-1