Dovkardovičių-Zavistovskių šeimos kapo koplyčia

Koordinatės: 54°40′10″š. pl. 25°18′11″r. ilg. / 54.669575°š. pl. 25.302988°r. ilg. / 54.669575; 25.302988
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°40′10″š. pl. 25°18′11″r. ilg. / 54.669575°š. pl. 25.302988°r. ilg. / 54.669575; 25.302988

Dovkardovičių-Zavistovskių šeimos kapo koplyčia
Savivaldybė Vilniaus miestas
Gyvenvietė Rasos (Vilnius)
Adresas Rasų g.
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) XIX a. pab.

Dovkardovičių-Zavistovskių šeimos kapo koplyčia – viena iš laidojimo koplyčių senosiose Rasų kapinėse, Vilniuje. Ji stovi kelių koplyčių grupėje apie 90 m į pietryčius nuo kapinių vartų, 35 m į šiaurę nuo Centrinės koplyčios.

2012 m. koplyčia, kaip regioninės reikšmės architektūros paminklas, buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą.[1]

Dovkardovičių-Zavistovskių (lenk. Dowkardowczowie-Zawistowscy) koplyčia pastatyta su keliomis kitomis įtakingų šeimų laidojimo koplyčiomis (Kašycų, Chondzynskių) XIX a. pabaigoje, taigi tariamos caro politikos liberalizacijos laikotarpiu. Šios koplyčios sudaro statinių liniją. Dabar, kada kapinėse nelikę katakombų, trijų kapų koplyčių linija atlieka antrinį dominuojantį vaidmenį nekropolijoje, tarytum pakeisdama šiaurinėje kapinių pusėje nugriautas katakombas.[2]

Dovkardovičių-Zavistovskių koplyčios pastatas kompaktinis, kvadrato plano, su šiaurės rytų pusėje įgilintu laidojimo rūsiu. Uždengta dvišlaičiu stogu su betono plokščių danga. Virš jo įtaisytas profiliuotas betono bokštelis su metaliniu kryžiumi. Frontono dešinėje pusėje ant stogo atbrailos pastatyta betono vaza (kairėje – neišlikusi). Pastato sienos sumūrytos iš plytų, padengtos tinko sluoksniu, dekoruotu rusto imitacija. Priekinėje, šiaurės rytų sienoje įstatytos dvivėrės metalinės durys, šoninėse sienose – grotuoti langai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Dovkardovičių-Zavistovskių šeimos kapo koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. Rasų kapinės XIX a. – istorija, koplyčios, antkapiniai paminklai polonika.pl 299 p.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]