Dorybių etika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Viena iš šiuolaikinės dorybių etikos pradininkių G. E. M. Anscombe

Dorybių etika – viena pagrindinių šiuolaikinės normatyvinės etikos mokyklų. Skirtingai nei deontologijoje, kur akcentuojamas taisyklių laikymasis, ir utilitarizme, kur kreipiamas dėmesys į atlikto veiksmo pasekmes, dorybių etikoje vertinama asmens dorumas, moralinis charakteris. Pavyzdžiui, aplinkiniams pagalba suteikiama, nes tai siejama su nuolankumu.[1]

Pagrindiniai atstovai[taisyti | redaguoti kodą]

Dorybių etikos pradininkai Vakarų filosofijoje buvo Platonas ir ypač Aristotelis. Šios etikos bruožai taip pat matomi konfucianizme. Žinomiausi naujesnių laikų mąstytojai, priskiriami šiai tradicijai, yra G. E. M. Anscombe, Philippa Foot ir Alasdair MacIntyre.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Virtue Ethics, Stanford Encyclopedia of Philosophy