Dolmenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Poulnabrone dolmenas Airijoje

Dolmenas (bret. taol maen 'akmeninis stalas') – senoviniai megalitiniai (t. y., pastatyti iš didelių akmens luitų ar plokščių) statiniai, kuriuos sudaro du ar daugiau vertikaliai stovinčių luitų, ant kurių uždėtas horizontalus plokščias akmuo. Dolmenų nereikėtų painioti su menhyrais – vertikaliai pastatytais pavieniais akmenimis.

Dolmenų aptinkama didelėje teritorijoje nuo Airijos iki Korėjos pusiasalio. Dauguma jų pastatyta prieš 4000-5000 metų.

Paskirtis[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad šis apie 3 km į rytus nuo Tverų esantis dolmenas yra vienintelis Lietuvoje.

Dėl dolmenų paskirties nėra vieningos nuomonės. Populiariausios hipotezės teigia, kad tai:

  • altoriai, šventyklos
  • laidojimo vietos
  • astronominiai įrenginiai.

Daugelio dolmenų stūksojimo vietose aptinkama kapų, tačiau archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad šie kapai yra vėlesnių laikotarpių, vadinasi, liudija apie šių statinių garbinimą, bet anaiptol neleidžia teigti juos buvus antkapiniais paminklais (kaip kad Egipto piramidės). Astronominės paskirties versija atrodo įtikinama tik kai kuriais atvejais (pvz., Stounhendžas).

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Paprasčiausias dolmenas – akmuo, paguldytas ant kelių vertikalių akmenų, dažniausių sustatytų pasagos forma. Sudėtingiausi dolmenai sudaro uždarą erdvę: ant keturių plokščių guli penktoji, o kai kuriais atvejais šeštoji plokštė padedama kaip šios „dėžės“ dugnas. Plokštėse gali būti iškaltos kiaurymės. Jeigu šoninės plokštės ir „stogas“ išsikiša į priekį, susidaro savotiškas prieangis. Kai kada šoninės plokštės būna ne vertikalios, o pakreiptos.

Dolmenų nuotraukos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Dolmenas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka