Didysis Vandenskyros kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„Didysis Vandenskyros kalnagūbris“ – kelio ženklas

Didysis Vandenskyros kalnagūbris (angl. Great Dividing Range), kitaip žinomas kaip Rytinės Aukštumos, yra Australijos didžiausias ir svarbiausias kalnynas, besitęsiantis daugiau nei 3500 km nuo Kvynslendo šiaurės rytuose ir visa rytine pakrante pro Naująjį Pietų Velsą, Viktoriją, tada pasuka į vakarus susiliedamas su Grampiano kalnais vakarinėje Viktorijos dalyje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kalnagūbris buvo vietinų aborigenų (tokių kaip kulinų) namai. Vienas iš pirmųjų tyrinėtojų, kirtusių kalnus buvo Gregoris Blaxland'as, kiti buvo australų tyrinėtojai – Allanas Cunningham'as, Johnas Oxley, Hamilton'as Hume ir Charles Sturt'as

Nuo 1820 m. derlingiausi slėniai ištyrinėti, kai kurie apgyvendinti – Džipslando ir Riverinos regionai pietuose, Liverpulio lygumų ir Darlingo žemumų šiaurėje.

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Visi aukščiausi Australijos (kaip žemyno – salose yra aukštesnių kalnų) kalnai (Kosciuškos kalnas 2228 m) yra šioje grandinėje. Aukščiausia vietovė dar žinoma kaip Australijos Alpės.

Kalnyno centras „nusėtas“ daugybe aukštų viršūnių, apsuptų mažesniais kalnais, atšakom, kanijonais, tarpekliais ir lygumomis. Didžiausios lygumos – Aukštoji lyguma pietrytinėje Australijos dalyje, Centrinė aukštuma ir Bogongo Aukštoji lyguma Viktorijoje. Plokščiakalniai – Athertono plokščiakalnis, Šiaurinis plokčiakalnis, Kanberos vyno regionas ir Pietinis plokščiakalnis.

Žydrieji kalnai, Bundža kalnai, Liverpulio grandinė, Makpersono grandinė ir Munbi grandinė yra mažesnės kalnagūbrio atšakos.

Dėl kalnagūbrio amžiaus ir erozijos veikimo jo šlaitai nėra statūs.

Vaizdas nuo Hothamo kalno