Išpažintis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose.

Išpažintis – žodinis nuodėmių išpažinimas, paprastai atliekamas tarp keturių akių. Asmuo, kuris priima išpažintį, yra nuodėmklausys. Išpažintys atliekamos įvairiomis formomis ir įvairiu metu.

Katalikybėje išpažintis dar kitaip yra vadinama susitaikymu, Susitaikymo sakramentu. Nuo kitų tikėjimų skiriasi tuo, kad išpažinties metu yra tariama nuodėmių atleidimo formulė „Tavo nuodėmės yra Tau atleistos“, „aš atleidžiu Kristaus vardu Tavo nuodėmes“ ar pan.

Išpažinties atlikimo sąlygos – išpažinties paslaptis, jo užtikrinimas, nuodėmių išpažinėjas ir tinkamas nuodėmklausys. Privatumui užtikrinti kiekvienoje katalikų bažnyčioje yra įrengiama bent viena klausykla. Nesant atribotų (nuo kitų šventovėje esančių žmonių) patalpų, stengiamasi atlikti išpažintis tam tikru atstumu nuo kitų tikinčiųjų (pvz., lauke, atlaidų metu), kad būtų galimas pokalbis ir jo paslapties užtikrinimas.