Lietuvos vyskupų konferencija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos vyskupų konferencijos pastatas Vilniuje

Lietuvos Vyskupų Konferencija (LVK) – lotyniškųjų apeigų bažnyčios Lietuvos vyskupų sambūris, įsteigtas siekiant drauge nagrinėti, svarstyti bei spręsti kylančius pastoracinius uždavinius ir tinkamai derinti bažnytinę veiklą.

Kaip institucija, įsteigta 1964 m. II Vatikano susirinkimo, o sudaryta ir teisiškai įtvirtinta 1965 m. vyskupo P. Maželio.[1]

Narystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Vyskupų Konferencijos nariais gali būti Lietuvos vyskupijų dieceziniai vyskupai ir jiems teisės požiūriu prilygstantys asmenys, vyskupijų administratoriai, vyskupai koadjutoriai, vyskupai augziliarai ir kiti tituliniai vyskupai, Lietuvos teritorijoje vykdantys ypatingas Apaštalų Sosto ar Lietuvos Vyskupų Konferencijos jiems pavestas užduotis.

Vadovavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Vyskupų Konferencijai vadovauja trejų metų laikotarpiui plenariniame posėdyje renkamas Konferencijos pirmininkas.

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 225 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]