Dalida

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dalida 1965 m.

Dalida, tikr. Jolanda Kristina Džiljoti (Iolanda Cristina Gigliotti, 1933 m. sausio 17 d. – 1987 m. gegužės 3 d.) – italų kilmės dainininkė, gimusi Egipte, didžiąją gyvenimo dalį praleidusi Prancūzijoje. 55 jos albumai pripažinti auksiniais ir Dalida buvo pirmoji dainininkė, kurios albumas pripažintas deimantiniu.

Iolanda Gigliotti gimė Kaire italų emigrantų šeimoje. Laimėjusi „Mis Egiptas“ titulą ir išmėginusi aktorės karjerą vietos kino studijose, mergina išvyko į Paryžių. Nors iš pradžių jai nesisekė, artistė buvo atkakli – ji išgarsėjo po jaunųjų talentų konkurso, surengto garsiausioje Paryžiaus koncertų salėje – „Olimpijoje“. Čia ji susipažino su žymiausiais to meto muzikos prodiuseriais Eddy Barclay ir Lucienu Morisse, pastarasis netrukus tapo ir jos vyru. Dalidos slapyvardžiu pasivadinusios merginos dainos vis dažniau skambėjo per radijo stotis. 1956 m. jos daina „Bambino“ tapo šlageriu. Per Dalidos gyvenimą jos repertuare buvo daugiau nei 1000 dainų, 55 kartus jos vardas buvo pirmosiose hitų vietose, jos albumų buvo parduota daugiau nei 120 milijonų, ji pirmoji Europos dainininkė, pelniusi auksinį bei deimantinį albumus. Dalida išmanė muzikinių madų tendencijas – jai sekėsi keisti stilių ir išlikti populiariai.

Per 30 estradinės veiklos metų dainininkei pavyko nusifilmuoti ir keliose kino juostose, nors ten karjera sėkminga nebuvo. 1986 m. ji grįžo į gimtąjį Egiptą ir nusifilmavo „Šeštoje dienoje“.

Dalidos asmeninis gyvenimas buvo gana audringas. Ji turėjo ne vieną mylimąjį, iš kurių ne vienas gyvenimą baigė savižudybe. 1987 m. gegužės 3 d., pasipuošusi balta šilkine suknele, ji išgėrė mirtiną raminamųjų dozę ir parašė atsisveikinimo laišką. Dėl raminamųjų perdozavimo Dalida mirė. Dainininkė palaidota Paryžiuje, Monmartro kapinėse (Cimetière de Montmartre). Ant jos kapo pastatyta natūralaus dydžio dainininkės skulptūra.

1988 m., vienoje apklausoje prancūzų buvo paklausta, kokios asmenybės labiausiai juos paveikė per pastaruosius 20 metų. Dalida atsidūrė antroje vietoje ir pralaimėjo tik Šarliui de Goliui. 1997 m. vienai iš Paryžiaus aikščių buvo suteiktas Dalidos vardas ir aikštės centre pastatytas jos biustas. 2001 m. Prancūzija Dalidos atminimą pagerbė išleidusi pašto ženklą su jos atvaizdu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]