Daimyo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Daimyo (jap. 大名 = daimyō) yra bendras terminas, nusakantis galingą regioninį valdovą feodalinėje Japonijoje, kuri valdė didžiąją dalį provincijos iš savo didelės paveldimos žemės. Paraidžiui „dai“ (大) reiškia „didelis“, „myō“ nuo „myōden“ (名田) reiškia privačią žemę.

Po šiogūno jie buvo galingiausi žmonės feodalinėje Japonijoje nuo X a. iki XIX a. pradžios.

Nuo šugo Muromači laikotarpiu iki Sengoku laikotarpio ir Edo laikotarpio daimyo rangas patyrė ilgą istoriją. Daimyo buvo vadinami ir klanų vadai. Iš jų, bet ne visada, kildavo šiogūnai ir regentai.

Šugo daimyo[taisyti | redaguoti kodą]

Šugo daimyo (jap. 守護大名 = šugo daimyō) buvo pirmieji, kurie vadinoso daimiais. Jie turėjo ne tik karinę ir policijos galią, bet ir ekonominę galią savo provincijose. Jie įgijo tas galias pirmais Muromači laikotarpio dešimtmečiais. Svarbiausi šugo daimyo kilo iš Šiba, Hatakejama ir Hosokava klanų. Galingiausi valdė kelias provincijas.

Ašikagų šiogūnatas reikalavo, kad šugo daimyo gyventų Kiote, tad šie paskirdavo giminaičius ar atstovus, vadinamus šugodajais, atstovauti juos provincijose.