Dėmėtasis liūtas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Panthera leo maculatus

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Katiniai
(Wikispecies-logo.svg Felidae)
Pošeimis: Didžiosios katės
(Wikispecies-logo.svg Pantherinae)
Gentis: Panteros
(Wikispecies-logo.svg Panthera)
Rūšis: Liūtas
(Wikispecies-logo.svg Panthera leo)
Porūšis: Dėmėtasis liūtas
(Wikispecies-logo.svg Panthera leo maculatus)
Binomas
Panthera leo maculatus
Pocock, 1937

Dėmėtasis liūtas (lot. Panthera leo maculatus), marocis (angl. marozi) – hipotetinis nepripažintas liūtų (lot. Panthera leo) porūšis. Dalis zoologų ir kriptozoologų mano, kad tai atskiras liūtų porūšis ar bent rasė, prisitaikiusi gyventi ne savanose, o kalnų miškuose. Kiti mano kad tai natūraliai atsiradę liūtų ir leopardų hibridai, treti – kad tai reti suaugę liūtų individai, kurie ir suaugę išlaikė jaunikliškai dėmėtą kailį.

Manoma, kad dėmėtieji liūtai yra:

  • mažesni už paprastus liūtus, bet stambesni už leopardus.
  • patinai neturi karčių.

Yra užrašytų pranešimų, kad dėmėtieji liūtai pastebėti gamtoje, turimas vienas kailis. Iki šiol neišsiaiškinta, ar tai atskira rūšis, ar porūšis, ar hibridas. Redžinaldas Pokokas (Reginald Pocock) ir belgų kriptozoologas dr. Bernardas Heuvelmansas (Bernard Heuvelmans) pasiūlė nomenklatūrinį porūšio pavadinimą Panthera leo maculatus, kuris iki šiol nėra patvirtintas kaip oficialus pavadinimas.

Atradimas[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad afrikiečiai su šiais žvėrimis susiduria nuo seno. Pirmas pranešimas, kad europietis pamatė dėmėtąjį liūtą, užfiksuotas 1931 m., kai Kenijos fermeris Maiklas Trentas (angl. Michael Trent) nušovė du dėmėtuosius liūtus Aberdarės kalnuose, maždaug 3 km aukštyje. Neįprastos smulkių liūtų kailio dėmės sudomino Nairobio Medžioklės departamentą (Nairobi Game Department) – lytiškai subrendę liūtai turėjo ryškiai dėmėtą kailį, kas būdinga tik liūtų jaunikliams.

Po XX a. 4-ojo dešimtmečio Aberdarės kalnų rajone marocių nebemato. Manoma, kad marocių populiacija jau išnykusi. Tačiau pranešimai apie dėmėtuosius liūtus gana dažni ir kitose Afrikos vietose.

Dower’io ekspedicija[taisyti | redaguoti kodą]

1933 m. tyrinėtojo Keneto Gandaro-Doverio (Kenneth Gandar-Dower) vadovaujama ekspedicija išvyko į tą regioną sugauti ar nušauti dar keletą šio gyvūno individų. Ekspedicija grįžo tik su netiesioginiais įrodymais:

  • tame pačiame aukštyje kaip ir buvo nušauti Trento marociai buvo rastos trys pėdų grandinėlės. Manoma, kad šias pėdas paliko individai, medžioję buivolų bandą. Dalyvavimas tokioje medžioklėje rodo, kad tie liūtai nebuvo paaugliai.
  • vietiniai gyventojai nuo seno skiria marocius nuo liūtų ir leopardų. Skirtingose šalyse marociai vadinami skirtingai – Ugandoje ntararago, Ruandoje ikimizi, Etiopijoje – abasambo.

Beveik tuo pačiu metu stebėti ir kiti dėmėtieji liūtai:

  • Žvėrių prižiūrėtojas kapitonas R. E. Dent Aberdare kalnuose maždaug 3 km aukštyje matė keturis tokius gyvūnus.
  • G. Hamilton-Snowball matė pora šių gyvūnų Kinangopo plynaukštėje 3500 m aukštyje, šovė, bet liūtai pabėgo.

Galimi paaiškinimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Liūtų ir leopardų hibridai. Nelaisvėje kartais gimstantys liūtų ir leopardų hibridai savo išvaizda ir dėmėtumu labai primena dėmėtųjų liūtų aprašymus. Tiesa, nelaisvėje gimę hibridai aprašyti ne kartą, o gamtoje nė karto neaptikti. Be to, šių rūšių tarprūšiniai hibridai beveik visada būna nevaisingi, todėl sunku paaiškinti, kaip galėjo susidaryti marocių populiacija tame regione. Be to, leopardai ir liūtai gamtoje yra konkurentai ir natūralūs priešai, tad kyla klausimas, kaip jie gali susiporuoti.
  • Genetinis nukrypimas. Spėjama, kad būdinga marocių išvaizda galėjo atsirasti dėl recesyvinio alelio, kuris marocių populiacijoje paplito dėl inbrydingo. Žinoma, kad didžiųjų kačių kailiai priklauso nuo kai kurių gana paplitusių recesyvinių alelių, kurie pasireiškia, pvz., juoduosiuose leoparduose, baltuosiuose tigruose ir baltuosiuose liūtuose. Galbūt dėl mutacijos paaugliai ar suaugę individai išlaiko jauniklišką kailio raštą. Tai nepaaiškina mažesnio marocių dydžio ir to, kad jie mėgsta aukštas, miškingas vietoves kalnuose, o ne savanas, kaip kad kiti liūtai. Žinoma, kad Aberdarės regione yra daug endeminių rūšių ir porūšių.
  • Nesuaugę liūtai. Smulkumas, dėmių ir rozečių pavidalo raštas, karčių menkumas galbūt rodo, kad marociai buvo ne visiškai suaugę liūtai, galbūt išvyti iš būrių.
  • Naujas taksonas. Marociai galbūt yra dar nežinoma liūtų rūšis ar porūšis. Atsakymas į tai galbūt bus gautas, kai bus atlikta Trento sumedžioto žvėries kailio genetinė analizė ar bent kruopšti apžiūra.

Kailis[taisyti | redaguoti kodą]

Trento sumedžioto žvėries kailis dabar saugomas Londono Gamtos istorijos muziejuje. Ankstesnių apžiūrų išvados:

  1. Patinas.
  2. kūno ilgis be uodegos – 179,1 cm.
  3. uodegos ilgis – ~84 cm.
  4. visas kūno ilgis – 264 cm.
  5. spėjama gyvenimo trukmė – 3 metai.
  6. nežymūs karčiai (ilgiausi apie 13 cm ilgio).
  7. gerai matomos, bet netaisyklingos dėmes ir rozetės šonuose, ant pečių ir šlaunų.
  8. dėmių rozečių spalva kūno šonuose – pilkšvai ruda su tamsesniais rozečių viduriukais,
  9. didžiausių dėmių skersmuo – 85×45 ar 65×65 mm.
  10. Kojas ir pilvo sritį dengia pilnavidurės dėmės, bet dėl prieššešėlio principo pilvo dalyje raštas labai pašviesėja.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]