Cukurs C.6bis
| Cukurs C.6bis | |
| Vaizdas:C6bis.jpg | |
| Tipas | Pikiruojantis bombbonešis |
|---|---|
| Gamintojas | VEF,  Latvija |
| Kūrėjas | Herberts Cukurs |
| Gamybos metai | 1939-1940 |
| Pirmas skrydis | 1940 m. pavasaris |
| Pagaminta vnt. | 1 |
| Prototipas | Cukurs C.6 Trīs zvaigznes |
Cukurs C.6bis - 1939 m. Latvijos įmonėje VEF (latv. Valsts elektrotehniskā fabrika, liet. Valstybinis elektrotechnikos fabrikas) sukurtas Herberto Cukurso konstrukcijos pilnai metalinis žemasparnis monoplanas pikiruojantis bombbonešis, kurio bandymai buvo baigti prieš pat Latvijos okupaciją.
Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Latvijos kariuomenė siekė stiprinti savo karines pajėgas išnaudodama šalies ekonominį potencialą. Prezidentas Karlis Ulmanis tuometinę valstybinę įmonę VEF matė ne vien elektrotechnikos, tačiau ir kitų pramonės šakų centru. Sekdama šia vizija, Latvijos kariuomenė skatino karo lėktuvų kūrimą ir gamybą VEF įmonėje. Taip buvo pradėti gaminti Karlio Irbičio konstrukcijos mokymosi ir lavinimosi lėktuvai I-11, I-12, I-14, I-15, I-17, naikintuvai I-16, I-19 (iki sovietinės okupacijos nespėtas surinkti), 1939 m. pradėtas konstruoti Janio Akermanio keleivinis lėktuvas JDA-10M, 1935 m. pagamintas H. Cukurso konstrukcijos tolimų nuotolių lėktuvas Cukurs C.6 „Trīs zvaigznes“,[1] kuriuo jo konstruktorius 1937 m. nuskrido iš Rygos į Tokiją, o jo pagrindu 1939 m. pradėtas kurti pikiruojantis bombonešis ir mokymosi lėktuvas Cukurs C.6bis.
Konstrukcija ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
C.6bis buvo gili C.6 „Trīs zvaigznes“ modifikacija, su pilnai metaliniu fiuzeliažu (pirmasis pilnai metalinis lėktuvas pastatytas Latvijoje), galingesniu varikliu, ginkluote ir bombardavimo įranga. Pirminė lėktuvo paskirtis greičiausiai buvo mokomoji – apie tai galima spręsti iš silpno, tik 210 kW (280 AG) galios variklio ir nedidelio – tik 50 kg bombų krovinio. Lėktuvo važiuoklė buvo fiksuota, su aerodinaminiais gaubtais, nėra duomenų ar kūrėjas ir užsakovas planavo įrengti suskleidžiamą.
Lėktuvo bandymai prasidėjo 1940 m. pavasarį. Bandomuosius skrydžius atliko 2-osios naikintuvų eskadrilės pilotas kapitonas I. Balodis, jaunesnieji leitenantai A. Graudiņš ir A. Grants. Lėktuvo bandymai buvo baigti birželio 7 d., likus 10 dienų iki Latvijos sovietinės okupacijos .
Likimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sovietų valdžia domėjosi Cukurso konstrukcijomis. C.6bis bandė sovietų kariuomenė, tačiau į ginkluotę nepriėmė.[1][2] Vienintelis pagamintas egzempliorius buvo išardytas iki 1940 m. pabaigos.
Sovietų valdžia H. Cukursą kvietė kvietė dirbti Jakovlevo projektavimo biure. Teigiama, kad Cukursas išvengė bendradarbiavimo ir grįžo į savo ūkį „Lidoņi“ buvusiame Bukaišių dvare. Būdamas SSRS interesų objektu, Cukrus išvengė represijų ir išlaikė kai kurias privilegijas, įskaitant asmeninį automobilį. Karo metu jis pasitraukė į Vakarus.
Techniniai parametrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (RU) Cukurs C-6bis, Уголок неба – большая авиационная энциклопедия
- (PL) Zapomniany Cukurs C-6 i C-6bis, Smartapge.pl
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Zapomniany Cukurs C-6 i C-6bis, Smartapge.pl
- ↑ Cukurs C-6bis, Уголок неба – большая авиационная энциклопедия