Chiara Caselli

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chiara Caselli
Tikras vardas
Gimė 1967 m. gruodžio 22 d. (56 metai)
Bolonija, Italija
Šalis Italija
Išsilavinimas Bolonijos universitetas
Sutuoktinis Carlo Pizzati
Vaikai Teo (g. 2003 m.)
Aktyvumo metai 1989–
Užsiėmimas aktorė, fotografė
Žymesni vaidmenys
Karmela
Manasis Aidahas (1991)
Apdovanojimai
David di Donatello (nominacija (1994, 2000)[1]

Kjara Kaseli (it. Chiara Caselli; g. 1967 m. gruodžio 22 d. Bolonijoje) – italų aktorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorės karjerą pradėjo vaidmenimis teatre. Tapo žinoma po pasirodymo JAV dramoje „Manasis Aidahas“ 1991 m. Filmavosi pas tokius režisierius kaip Michelangelo Antonioni, Liliana Cavani, Dario Argento, Costa-Gavras.

Greta aktorės karjeros, Kjara domėjosi fotografija. 2011 m. jos darbai buvo eksponuoti Venecijos bienalėje, 2014 m. surengta paroda Tokijuje.

Yra režisavusi 2 trumpo metražo filmus.

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Il segreto (1989)
  • Tracce di vita amorosa (1990)
  • L'année de l'éveil (1990)
  • Manasis Aidahas (1991)
  • La domenica specialmente (1991)
  • Segno di fuoco (1991)
  • Zuppa di pesce (1991)
  • Fiorile (1992)
  • La piccola Apocalisse (1992)
  • Nero (1992)
  • Sabato italiano (1992)
  • Dove siete? Io sono qui (1993)
  • Al di là delle nuvole (1995)
  • OcchioPinocchio (1995)
  • Storie d'amore con i crampi (1995)
  • Cinque giorni di tempesta (1997)
  • La città d'oro (1998)
  • Garage Olimpo (1999)
  • Esperando al Mesias (2000)
  • Il prezzo (2000)
  • Non ho sonno (2001)
  • La notte lunga (2001)
  • Il gioco di Ripley (2002)
  • Cover-boy (2006)
  • Il passato è una terra straniera (2008)
  • Raudonųjų žmonių žemė (2008)
  • Mr. Nobody (2009)
  • Il padre dei miei figli (2009)
  • Beau rivage (2012)
  • Un milione di giorni (2012)
  • Presto farà giorno (2014)
  • Gli Asteroidi (2017)
  • Il signor Diavolo (2019)
  • Il mostro della cripta (2020)
  • Lei mi parla ancora (2021)

Pagrindiniai apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Enrico Lancia. I premi del cinema. Gremese Editore, 1998. ISBN 8877422211.