Cekotrofija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Cekotrofija - virškinimo būdas, būdingas kiškinių būrio žinduoliams, kai iš aklojoje žarnoje (lot. caecum 'akloji žarna') apvirškinto maisto susidariusias išmatas gyvūnas vėl suėda, kad įsisavintų daugiau maisto medžiagų.

Cekotrofus (vadinamąsias „naktines spiras“) gamina kiškinių žinduolių - kiškinių (Leporidae) ir kiškėninių (Ochotonidae) šeimų žinduolių organizmai.

Pašaras keliauja stemple, virškinamas skrandyje, plonosiose žarnose, kur įsiurbia dalį suvirškintų maisto medžiagų. Nesuvirškintas, daug celiuliozės turintis maistas, dėl atvirkštinės peristaltikos yra gražinamas atgal į akląją žarną, kur jį žarnyno bakterijos skaldo naudodamos bakterinius celiuliozės skaidymo fermentus. Po to taip apvirškintas pašaras keliauja storosiomis žarnomis į tiesiąją ir yra pašalinamas. Taip susidarančios išmatos (4-8 val. po ėdimo) (spiros) yra kitokios, nei paprastos išmatos. Gyvūnas jas paprastai išsyk suėda, ir antrą kartą tokiam pašarui keliaujant virškinimo traktu panaudojama daugiau maisto medžiagų. Padidintu virškinimo efektyvumu cekotrofija primena atrajojamąjį virškinimą.

Cekotrofija kartais dar vadinama cekofagija (caecophagy), „netikrasis atrajojimas“. Kadangi cekotrofijos metu gyvūnas ėda savo išmatas, šį reiškinį neretai laiko koprofagijos rūšimi. Cekotrofija aptikta ir graužikų (jūrų kiaulytės), sterblinių, primatų tarpe.