Buržuazijos diktatūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Buržuazijos diktatūra – terminas, kai kurių komunistų vartojamas apibūdinant kapitalizmo šalių demokratiją.

Kaip teigė V. I. Leninas kalboje „Kas yra Tarybų valdžia?“, „net pačioje laisviausioje ir demokratiškiausioje visuomenėje, kurioje vyrauja kapitalistiniai gamybos santykiai, valdžia galų gale atstovauja tik vienos mažos žmonių grupės interesams, kuriai priklauso gamybos priemonės“. Remiantis tuo, kai kurie komunistai kapitalistinę demokratiją vadina buržuazijos diktatūra, nes kapitalistinėse valstybėse, pasak jų, valdžia atstovauja tik vienos socialinės klasės – buržuazijos – interesams. Politinę situacija, įsivyraujančią po socialistinės revoliucijos, komunistai atitinkamai vadina proletariato diktatūra, nes tuo laikotarpiu atstovaujama tik proletariato interesams.