Brasta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dirbtinė brasta per upę (JAV, Ilinojus)

Brasta – natūrali arba dirbtinė sekluma, tinkama perbristi, perjoti ar pervažiuoti upę, ežerą ar pelkę. Senovėje brastos turėjo strateginę reikšmę: prie jų kūrėsi miestai, pilys. Senovės Lietuvoje prie pilių, slėptuvių būdavo įrengtos slaptos brastos, žinomos tik vietiniams gyventojams. Jos būdavo sudaromos iš akmenų, žvyro, šakų ir vadinamos kūlgrindomis. XIV–XV a. kryžiuočių aprašymuose minimos brastos per Nevėžio, Šventosios, Merkio, Minijos, Širvintos upes. Vėliau ištobulinus tiltų statybos technologijas brastų reikšmė sumenko[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Brasta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 279 psl.

Vikiteka